- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Panašu, kad auksiniam tualetui lemta tapti beveik Soboro lygio Kauno simboliu, niekaip jo „šlovė“ nesisklaido, kauniečiai nuolat gauna progą pasipiktinti, o kitų miestų atstovai – pakikenti į kumštį.
Štai ir vėl „niekas nenorėjo sėsti“. Dvylika tualeto apaštalų užpylė teismus skundais ir prašymais, o teismui juk tik duok pavilkinti reikalą. Kada nors reikalas paskęs praeities miglose, šį skandalą užgoš kiti ir bus galima viską ramiai nuvizginti atsiperkant minimaliomis nuobaudomis. O pats pastatas (pagal išvaizdą – šuns būda, bet pagal kainą juk – pastatas) tiek garsus, kad nors trauk į paveldą, nors steik jame kazino, kaip paminklinėje „Dainoje“ ar paminklinėje „Pasakoje“.
Kartais atrodo, kad dalis Kauno verslininkų gimę Monte Karle: jei jau ką nori steigti, tai būtinai lošimo namus. Kam jų „Dainoje“, kai tokie patys už puskilometrio – neaišku. Tačiau tokiems planams skersai kelio gulte besigulantis vicemeras irgi neatrodo itin konstruktyvus. Jo požiūriui, kad „Dainoje“ vieta kinui, o ne kazino, pritariu besąlygiškai. Tačiau tai tik požiūris, nuomonė ar galų gale žydroji svaja. Na, nenori pastato šeimininkai ten rodyti Fellinio, nenori nors tu ką.
Tiek jau to, tetvarko sau tą pastatą ir tepristato pasieniais visokių „vienarankių banditų“. Kai miesto gyventojams labiau reikės Fellinio, o ne jų, pasikeis ir pastato funkcija. Kitaip jis ir toliau stovės pelėsiais ir kerpėm apaugęs aukštai. Gūdu žiūrėti ir į legendinę „Pasaką“, senuose atvirukuose švytinčią kino teatro neonais, o dabar pritraukiančią labai specifinių sluoksnių pramogautojus. Tačiau ten bent jau pro stogą nelyja ir benamiai laužų nekūrena.
Neaiškūs ir buvusios žydų ligoninės privatizavimo reikalai, tiksliau, kas joje įsikurs. Vėlgi – nematau, kad tai kaip nors įmanoma strateguoti ir daryti tam įtaką. Kažkas mato ten Kauno miesto muziejų. Aš nematau. Neįsivaizduoju, kad miestas galėtų investuoti tokius pinigus į instituciją, kuri tik saugo, bet nekuria. Kaune yra puikių muziejų, tam tikra prasme tai labai muziejinis miestas. O paties miesto muziejus kažin ar nusipelno tokio didžiulio ir brangaus pastato. Būtų gražu šitą pastatą atiduoti menininkams, kaip didžiulis menų centras (ne muziejine, bet kūrybine prasme) jis tikrai prisidėtų prie kūrimo objektų, kada nors irgi atsidursiančių miesto muziejuose. Tačiau vėlgi – nemanau, kad miestas tam turi pinigų. Tad mero idėja už pastatą gautus pinigus skirti „Romuvai“ atkurti – reali ir sveikintina.
Gyvo menų centro Kaune idėja taip ir lieka atvira. Juk nereikia tam nei krištolinių sietynų, nei visokių euroremontų. Gali tai būti ir kokios pamirštos gamybinės patalpos patogioje vietoje. Svarbu, kad būtų šildomos ir kad stogas netekėtų. Kaip čia neprisiminsi „Fluxus ministerijos“ Vilniaus Gedimino prospekte.
Meninis gyvenimas ten virte verda, kūrybinis jaunimas turi traukos centrą, miesto valdžios įsteigtą praktiškai be jokių investicijų, tiesiog perleidžiant patį pastatą. Tokie žingsniai labai prisideda prie to, kad ten neįmanomos žinutės, kaip mano gauta iš vienos žinomos Kauno menininkės: „Gal ateikit pas mane, pasėdėsim sodely. Vis tiek šiame mieste nėra kas veikti.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Su gimtadieniu, Salomėja18
Lapkričio 17-ąją sukanka 120 metų, kai gimė Salomėja Nėris. Poetė, kurios teismas iki šiol nesibaigia. Kol sostinės burbulo teisuoliai linčiuoja, paprasti regionų žmonės mini jos jubiliejinę sukaktį: rengia literatūrines popietes, skaity...
-
V. Matijošaitis: negaiškite laiko intrigoms – imkitės darbų172
Rinkimai baigėsi, Seimas – prisiekė. Sveikinu valdančiuosius ir Seimo Pirmininką su komanda. Šiuos žodžius tikėjausi parašyti ne tik Parlamento vadovui, bet ir naujajai Vyriausybei. Deja, ministrų kabineto paskyrimo neišlauki...
-
Taika – unitazo dugne
Trečiojo reicho invazija į Antrąją Lenkijos Respubliką prasidėjo ankstų 1939 m. rugsėjo 1 d. rytą (4.45 val.), Gdanske stovinčiam vokiečių karo laivui „SMS Schleswig-Holstein“ atidengus ugnį į Vesterplatėje dislokuotą lenkų įgul...
-
Ne tik atlyginimas: kas svarbiausia darbuotojų gerovei?3
Darbo rinkoje vyrauja naujas požiūris į atlygio struktūrą. Darbuotojai vis labiau vertina ne tik finansinį atlygį, bet ir papildomas gerovės priemones, padedančias kurti sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, užtikrinančias ilgalaikį finansi...
-
Juoda yra balta!6
Lietuvoje šią savaitę garsiai cituojama „vaikiška skaičiuotė“, kurią savo antisemitiniais teiginiais feisbuke vėl išpopuliarino Remigijus Žemaitaitis. „Tai yra kurstymas žmonių paimti tą pagaliuką ir užmu&scar...
-
Pasakykite pagaliau tikrą tiesą7
Dabar yra mada kalbėti apie tausojamą gamtą, ekologiją, tvarumą ir visokius kitokius abejotinus reikalus. Aiškinama apie pasaulio atšilimą ir dėl jo kaltinama pramonė, transportas. ...
-
Sveiki atvykę į beždžionyną7
Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba užblokavo prieigą prie dar vienos interneto svetainės, skleidžiančios Kremliaus propagandą. ...
-
Žeminanti retorika negali tapti politinės kultūros norma9
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos studentų sąjunga ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, kreipdamosi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Lietuvos Respublikos Seimo narius prašo užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos...
-
Kaip išmoksta vadovauti vadovai?1
Neretai vadovai yra kuruojamos srities ekspertai, o vadovavimo stiliaus išmoksta iš savo buvusių vadovų arba remiasi praktine patirtimi. Statistiniai duomenys rodo, kad vos 12 proc. tiki savo lyderystės įgūdžiais pokyčių valdymo ir sprend...
-
(Ne)mūsiškių vyriausybė6
Jeigu demokratinėje Europos valstybėje į valdančiąją koaliciją žengia politikas, kurį Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų, verta suklusti. Ar tikrai nieko neišmokome iš XX a. trag...