Pamenate tą skaičiuotę? „Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom...“. Turiu nuvilti — šį kartą ne apie ją. Tokios ir panašios mūsų identitetą atspindinčios skaičiuotės, pasakos ir net religinės giesmės neturėtų stebinti. Lietuviai ir žydai nuo seno gyvena šalia ir visai nieko stebėtino, kad tikėjimo, elgesio, išorės skirtumai gimdo tokį etnografinį palikimą. Būtų keista, jei būtų kitaip.

Nuostabą kelia kitas dalykas — kaip atsitiko, kad gyvendami XXI amžiuje laikomės pobaudžiavinio kaimo nuostatų? Kaunas šiuo klausimu itin pasižymėjęs: praeitą vasarą prie sinagogos durų rasta kiaulės galva, IX forto teplionės ir visai neseniai šalia paminklo žuvusiems žydų vaikams atsiradęs plakatas.

Norom nenorom tenka pripažinti tam tikrų tarnybų neveiklumą. Puikiai suprantu situaciją policijoje (Kelių policijai tai negalioja): būti žemiausios grandies pareigūnu šiuo metu yra tam tikra didvyriškumo išraiška (dėl mokamų pinigų, valdžios požiūrio, gyventojų nuotaikų). Tačiau negrimzdamas į operatyvines subtilybes galiu pasakyti, kad ne viskas daroma „žydų klausimu“. Tiksliau pasakius, nedaroma nieko.

Dar vienas akmuo į spec. tarnybų daržą: prieš gerą pusmetį nufotografavau balkoną beveik priešais Kauno apygardos prokuratūrą, ant kurio be skrupulų sukabinta nacistinė simbolika. Manote, kas nors per tą laiką pasikeitė?! Ogi nieko. SS ir slaptosios policijos (gestapo) ženklai ir toliau švyti saulėje džiugindami XXI amžiaus baudžiauninkus. Kad nueitum ir išsiaiškintum kas, kodėl ir kam iškabino šiuos dalykus nereikia operatyvinių triukų. Užtenka tiesiog pabelsti į duris ir mandagiai pasikalbėti.

Nesinori būti pranašu, tačiau jei situacija nesikeis, neužilgo atsiras norinčių Lietuvą ir vėl pateikti kaip itin antisemitišką valstybę. Ir tai nebus sunku padaryti. Ar verta šito laukti?

Bet grįžkime prie etnokultūros. Mokslininkai yra nustatę, kad dažnai agresija kitoniškumo atžvilgiu kyla todėl, kad jautiesi prastesnis, negu agresijos objektas. Dar W.Čerčilis yra pasakęs, kad Didžiojoje Britanijoje antisemitizmo nėra dėl to, kad britai nesijaučia prastesni už žydus. Ar ateis toks laikas Lietuvoje? Tikėkimės.

O kol kas tyliai po atitinkamu balkonu visi išsiskaičiuokime: „Lipo žydas, kopėčiom, ir...“