Deja, bet ligos ir kitos su sveikata susijusios bėdos neretai žmogų užklumpa visiškai netikėtai. Atsitikusi nelaimė dar labiau „išauga“, kai tenka susidurti su tikru kliūčių ruožu norint patekti pas reikalingą gydytoją. O kai pagaliau pas jį patenkame, bet nesulaukiame pagalbos ar efektyvių paslaugų, maratoną su kliūčių ruožu tenka kartoti: vėl ieškome naujo specialisto, vėl stojame į laukiančiųjų gretas...

Daugelis iš mūsų žino, kiek ilgai reikia laukti vizito pas kardiologą, tą puikiai iliustravo visai neseniai nusidriekusi „gyva“ eilė laukiančiųjų „talonėlio“ pas gydytoją vienoje mūsų šalies ligoninėje... O Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių yra lyderė tarp visų ES šalių, nors kiekvieną dieną girdime patarimus, kaip svarbu laiku kreiptis pas medikus...

Svarbu pabrėžti, kad ne tik pacientai turi poreikius ir lūkesčius, bet ir sveikatos priežiūros specialistai, kuriems labai dažnai tenka per didelis darbo krūvis, su tuo susijęs nuovargis ir jo pasekmė – prastesnė paslaugų kokybė. Ir atlyginimą, kurį gauna medikai, toli gražu ne visada galima pavadinti oriu ir tinkamu atliekant tokį sunkų darbą. Tad siekdami gero rezultato, problemas turime spręsti atsižvelgdami ir į pacientų, ir į medikų lūkesčius.

Sveikas gyvenimo būdas tikrai daug nekainuoja. Galimybė sportuoti, pasivaikščioti puikioje Vilniaus gamtoje, sutvarkyta aplinka ir oro kokybė – pagrindai sveikai gyvensenai.

Bet kodėl šios problemos sveikatos sistemoje jau daug metų taip ir neišsprendžiamos? Priežasčių yra įvairių: tai ir vis dar sunkiai įveikiamas biurokratizmas, medikų trūkumas bei mažas finansavimas. Puikiai suprantu, kad ne viską galime spręsti savivaldos lygyje, bet visada galima įvardinti problemas, būti aktyviems ir siūlyti reikiamus pakeitimus Sveikatos apsaugos ministerijai bei siekti, kad jie būtų įgyvendinti.

Nemažai reikalingų priemonių yra visai šalia: gyvename modernių informacinių technologijų ir skaitmenizacijos amžiuje, tad efektyviau išnaudodami skaitmeninių technologijų teikiamas galimybes, galime valdyti pacientų srautus, optimizuoti darbus ir atsisakyti vertės nekuriančių veiklų. Kad Vilniaus miesto sveikatos įstaigos naudotų savo išteklius kuo efektyviau, reikia skatinti gydymo įstaigų klasterizaciją, apjungiant poliklinikų̨ administracijas, laboratorijas ir kitas struktūras. Tai įgalintų efektyviau naudoti e-sveikatos ir Vilniaus gydymo įstaigų sukauptus duomenis, kurie padėtų efektyviai vykdyti prevencines programas, prognozuoti pacientų srautus ir išvengti įsisenėjusių ligų. Dirbtinio intelekto (AI) pasitelkimas būtina sąlyga duomenų analizei ir panaudojimui. Į miesto sveikatos įstaigas įmanoma pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų pasinaudojus numatoma ES parama, taip pat pagerinti medicininių paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Sveikas gyvenimo būdas tikrai daug nekainuoja. Galimybė sportuoti, pasivaikščioti puikioje Vilniaus gamtoje, sutvarkyta aplinka ir oro kokybė – pagrindai sveikai gyvensenai. Tereikia, kad ir toliau būtų statomi treniruokliai lauke, o aktyvaus poilsio infrastruktūra būtų formuojama kuo arčiau namų. Būtina įgalinti visuomenės sveikatos biurus, kad jų specialistai vykdytų sveikatinimo veiklas įmonėse, įstaigose, kitose erdvėse. Svarbu nepamiršti, kad žmonėms su negalia taip pat turi būti prieinama ir pritaikyta visa su sveikatos priežiūra susijusi infrastruktūra.

Sveikame kūne – sveika siela, tad būtina rūpintis ne tik miestelėnų gera fizine, bet ir emocine bei psichologine būsena, todėl Vilnius turi tapti laimės miestu, kuriam rūpi ir jaunas, ir senas, kuriame nebūtų vienišų žmonių. Reikia skirti deramą dėmesį psichikos sveikatos problemų sprendimui. Itin svarbus ankstyvas psichikos sveikatos sutrikimų rizikos nustatymas ir laiku suteikta pagalba. Kaip veiksminga pagalba jaunų žmonių psichinei sveikatai gerinti galėtų tapti kovos su patyčiomis programa, kuri taptų privaloma mokyklų mokymo programos dalimi. O vyresnio amžiaus žmones labai svarbu paskatinti kuo ilgiau dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir vykdyti įprastines socialinės izoliacijos riziką mažinančias veiklas.

Galvojant, kaip pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, būtina atsižvelgti ir į medikams tenkantį darbo krūvį. Tikrai įmanoma pakeisti visuomenės supratimą apie puikų išsilavinimą ir žinias turinčius slaugytojus, kurie daugeliu atveju gali kvalifikuotai suteikti konsultaciją. Gydytojai turėtų daugiau laiko pacientams ir galėtų spręsti sudėtingesnes situacijas. Slaugytojams tenka didelis biurokratinis krūvis, tad įvedus asistentų pareigybę, šie mažesnės kvalifikacijos specialistai galėtų perimti didžiąją dalį dokumentų tvarkymo, o medikai galėtų suteikti daugiau paslaugų pacientams.

Slaugantys sunkius ligonius namuose puikiai žino, kaip trūksta šių paslaugų. Todėl būtina didinti paslaugų į namų slaugos ir paliatyviosios pagalbos plėtrą, kad kiekvienas pacientas gautų savalaikes ir kokybiškas paslaugas savo namuose, nepatirtų papildomo streso palikęs savo artimą aplinką. Pacientų artimiesiems taip pat yra būtinos žinios ir pagalba, todėl svarbu investuoti į pacientų artimųjų mokymą ir juos įtraukti į sveikatos priežiūros procesą.

Esame senstanti visuomenė, tad sveikatos specialistų paslaugų reikės vis daugiau. Todėl labai svarbu, kad sveikatos priežiūra Vilniuje, kaip ir visa sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje, taptų svarbiausiu politikos prioritetu.