- Verslininkas Vytautas Labanauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar gruodį Vilniaus biurokratinių koridorių žinovai atliko žavingą dokumentų manipuliavimo figūrą.
Paprasto piliečio autobuso stotelėje ji niekada nesudomins, nes niekas tų dokumentų neskaito. Bet jos išraiška – daugiau nei įspūdinga – 700 mln. eurų.
Tikrai taip, milijonų, kurie dėl kelių dokumentų bus atimti iš Lietuvos regionų ir pervesti sostinei. Su nacionalinio biudžeto dalimi – tai jau apie 1,4 mlrd. eurų.
Galima priminti, kad, pavyzdžiui, sostinė 2022 m. yra suplanavusi 839 mln. eurų biudžetą. Kai 2021-aisiais Kauno miesto kasoje buvo tik apie 390 mln. eurų. Klaipėda giriasi, kad šiems metams planuoja rekordinę "net" 102 mln. eurų sumą.
Bet verta paskaityti pirminius dokumentus.
Pernai gruodžio 2 d. Seimo Europos reikalų komitetas viešai paskelbė, kad Lietuva, pasinaudodama ES Sanglaudos politikos reglamentuose numatytomis lankstumo išlygomis, pateikė siūlymą Europos Komisijai, kad būtų perskirstyti Sanglaudos politikos asignavimai iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono į sostinės regioną.
Tokiems kėslams atsakingas Seimo komitetas pritarė.
Įdomu, ką apie tokį sostinės lygiavimą mano tarsi ne Vilniui turintis atstovauti komiteto pirmininko pavaduotojas Marius Matijošaitis arba Marijampolėje rinktas Andrius Vyšniauskas?
Finansų ministerijos ir kituose koridoriuose besisukantys tarnautojai kartkartėmis tiesiog prievarta turėtų būti vežami pažinti tikrą Lietuvą, o ne tik tą, kuri matyti pro Gedimino prospekto langus.
Ką sau galvoja opozicijoje dirbantys Mindaugas Puidokas, Aurelijus Veryga?
Vyriausybės pateiktuose dokumentuose bandoma aiškinti, kad, "siekiant tolygios Lietuvos pažangos, Europos Komisijai pasiūlyta sostinės regionui skirti maksimalią reglamentais leidžiamą lėšų dalį – beveik 700 mln. eurų, kuri su nacionaliniu bendrafinansavimu sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų. Toks perskirstymas leistų užtikrinti, kad būtų išvengta žymaus Sanglaudos politikos finansavimo sumažėjimo sostinės regionui, kuris dėl spartaus ekonominio augimo buvo (statistine prasme) priskirtas prie labiausiai išsivysčiusių ES regionų, tačiau paties sostinės regiono viduje vis dar egzistuoja nemenki socialiniai ir ekonominiai netolygumai".
Leiskite paklausti – ar tikrai netolygumai sostinės viduje tokie dideli, kad būtina skirtumą tarp Gedimino prospekto ir Kretingos didinti ir toliau?
Ar tikrai sostinės Konstitucijos prospektui dailinti nebeužtenka kone milijardo eurų kiekvienais metais, dar tiek pat reikia atimti iš ne taip pasiturinčiai gyvenančių apskričių?
Galima skaityti toliau: "Lėšų skyrimas sostinės regionui leistų finansuoti verslo ir mokslo sinergijos projektus, prioritetą skiriant inovacijoms, moksliniams tyrimams, žalinimui ir socialinei atskirčiai mažinti."
Gražūs žodžiai, tačiau ką jie reiškia? Kad inovacijos, mokslas, žalioji darbotvarkė ir socialinė atskirtis – tik sostinei ir ją supantiems rajonams svarbūs klausimai?
Ar Rokiškyje, Prienuose ir Šilalėje socialinė atskirtis panaikinta, o vietinės mokyklos jau seniai aprūpintos naujausiomis laboratorijomis, vaikai sėkmingai vežami iš kaimų į gimnazijas?
Matyt, Finansų ministerijos ir kituose koridoriuose besisukiojantys tarnautojai kartkartėmis tiesiog prievarta turėtų būti vežami pažinti tikrą Lietuvą, o ne tik tą, kuri matyti pro Gedimino prospekto langus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiukšlių išvežimo kaina Vilniaus mieste
Dar viena konservatorių ir Laisvės partijos valdomo Vilniaus miesto kalėdinė „dovanėlė“ vilniečiams: nuo 2024 m. atliekų rinkliava didėja beveik 30 procentų, o mokantiems pagal svorį – kilogramo kaina didėja 35 procentais. Standar...
-
Baimės atmosfera Lietuvoje ir drąsa kaip pamatinė savybė2
Prieš kurį laiką rašiau apie visame pasaulyje augantį krikščionių persekiojimą ir atšaukimo kultūrą (angl. cancel culture). ...
-
Ar įmanoma sostinėje panaikinti „kamčius“ kelyje pas gydytojus?4
Lietuvos sveikatos sistemoje problemų ir iššūkių tikrai netrūksta. Su jais susiduria ir daugelis Vilniaus gyventojų. Šiandien daugelis mūsų nori paprasto žemiško dalyko – laiku gauti kokybiškas sveikatos prieži...
-
Vilnius – reta išimtis Europoje5
Viename interviu su Artūru Zuoku žurnalistas Vladimiras Laučius, išgirdęs tramvajaus idėją, pasakė, kad tuoj apsiverks. Iš tikrųjų V. Laučiui reiktų verkti, bet kaip tik dėl to, kad Vilniuje nėra tramvajaus. ...
-
„Maskvos namai“ Ukrainos tarptautinei mokyklai6
„Sunku būtų įsivaizduoti, kaip Vilniuje griūva siena su Ukrainos karo savanorės Tetianos Drobotios freska. Ji tapo visų dėl putino agresijos savo šalį turėjusių palikti ir Lietuvoje užuovėją radusių ukrainiečių simboliu“, &nd...
-
Padėka tiems, kurie nuleido „Air Lituanicą“ ant žemės2
„Raynair“ paskelbė, kad sumažins 11 skrydžių iš Vilniaus, nes Vilniaus oro uosto valdžia nusprendė padidinti oro uosto paslaugų įkainius 28 proc. Ir tai vyksta prasidedant pavasario-vasaros sezonui, kai ne tik Lietuvos gyventojai nor...
-
Amžinasis įšalas Šiaurinėje Vilniaus gatvėje
Kol vilniečiai dūsta kamščiuose ir bando ištrūkti iš senamiestyje paspęsto kilpinio judėjimo, miesto vadovai (neįtikėtina!) nesiliauna diskutuoti apie tai, kas jau buvo aptarta, išdiskutuota ar net suprojektuota prieš...
-
Iš rusiškos naftos pagamintas mazutas gelbėja Vilnių4
Vilniečiai pastaruosius metus už šildymą moka bene daugiausiai ir dabar dar turi kęsti, kad mazutas deginamas be jokių filtrų ir teršia mūsų sostinę. Jau nekalbant apie moralinę dilemą, kad Vilniaus savivaldybės nusipirktas mazutas yr...
-
Streiko nuotaikos Vilniaus viešajame transporte
Kiekvienas darbuotojas ieško tokio darbdavio, kuris ne tik išklausytų, bet ir sudarytų geras darbo sąlygas bei leistų užsidirbti. Dėl to didelėse bendrovėse sudaromos kolektyvinės sutartys, kurios tikrai nėra tiesiog popierėlis įmon...
-
Š. Vaitkus: obeliskas netrukus bus demontuotas
Šiandien posėdžiavusi vietinė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė panaikinti obelisko Palangos centre su jo visomis mažosios architektūros detalėmis vertingąsias savybes. ...