Nors savivaldybių tarybų rinkimai baigėsi vos prieš kelis mėnesius, liberalų vedama koalicija jau ruošiasi atšaukti vilniečiams metai prieš rinkimus sumažintus mokesčius.

Bet pradėsiu nuo pradžių. Pagal galiojančius įstatymus, konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai, tačiau mokestis turi būti nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, o mokesčio tarifą leidžiama diferencijuoti pagal žemės paskirtį, naudojimo būdą, mokesčio mokėtojų kategorijas, t.t.

2017 m. Vilniaus miestas  pajudėjo kita kryptimi, nei dauguma kitų Lietuvos miestų - žemės apmokestinimą išskirtinai gausiai sumažino verslo atstovams. Buvo atsisakyta diferencijavimo pagal naudojimo būdą, nors dar 2016 m. komercinės paskirties bei pramonės ir sandėliavimo teritorijos buvo apmokestinamos dvigubai didesniu tarifu negu kitos paskirties teritorijos. Tuo pačiu 2017 m. įvestas nediferencijuojamas 0,12 proc. žemės mokesčio tarifas.

Rezultatas – didžiausia dovana padaryta komercinės bei pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės savininkams, kuriems mokestis sumažintas daugiau negu tris kartus. 2018 m., matyt, sąžinė prabilo, ir buvo įvestas diferencijavimas pagal mokesčio mokėtoją – juridiniams asmenims paliktas 0,12 proc. tarifas, o fiziniams – 0,08 proc.

Šių sprendimų rezultatas – Vilniaus miesto biudžetas jau antrus metus iš eilės surenka 20 proc. mažiau žemės mokesčio pajamų. Tai prarastos lėšos, kurios galėjo tiesiogiai pasiekti miesto biudžetą ir finansuoti miestiečiams svarbiausias sritis.

Palyginkime su kitais Lietuvos miestais. Didieji miestai toliau sėkmingai taiko mažesnius tarifus gyvenamosios paskirties žemei (0,13 proc. - 0,43 proc.) ir didesnius – komercinės (0,21 proc. - 0,7 proc.) ar pramonės bei sandėliavimo (0,4 proc. - 1,4 proc.) paskirties žemei. Net ir tos savivaldybės, kurios diferencijuoja pagal mokesčio mokėtoją, kaip pvz. Vilniaus rajono savivaldybė, taiko didesnius tarifus negu Vilniaus miestas. Ar Vilnius iš tikrųjų yra tokioje prastoje konkurencinėje padėtyje, kad gali konkuruoti tik bene mažiausiais tarifais šalyje?

Ar Vilnius iš tikrųjų yra tokioje prastoje konkurencinėje padėtyje, kad gali konkuruoti tik bene mažiausiais tarifais šalyje?

Maža to, sprendimas didinti mokesčius paprastiems Vilniaus miesto gyventojams vykdomas nepaprasta skuba. Sprendimo projektas pasiūlytas gegužės 2 dieną, o gegužės 8 dieną jis jau priimtas Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje. Jau ateinančią savaitę bus galutinai svarstomas Vilniaus miesto taryboje.

Bet kokie pasiūlymai diskutuoti iš esmės ir apsvarstyti kitas alternatyvas buvo atmesti.  Liberalai ir konservatoriai sako, kad diskusijoms nėra laiko, nors iki įstatymų numatyto termino – beveik mėnesis laiko. 

Ekonomikos ir finansų komitete ne tik atmestas miesto administracijos pasiūlymas didinti verslo tarifą nuo 0,12 proc. iki 0,2 proc., tačiau taip pat buvo pritarta pasiūlymui didinti paprastų miestiečių žemės mokesčius nuo 0,08 proc. iki 0,12 proc., tokiu būdu grįžtant į priešrinkiminius 2018 m. Nei logikos, nei prasmės šiame sprendime aš nematau.

Kartu su projektu dėl žemės mokesčio, komitetas svarstė ir žemės nuomos mokesčio tarifų projektą. Šiuo aspektu miesto valdančiąją koaliciją galima pagirti už nuoseklumą. Ir šiuo klausimu vilniečiams, mokantiems žemės nuomos mokestį pagal indeksuotą vertę, siūloma tarifą pakelti net 1 procentiniu punktu - iki 2,5 proc.. Iki tokio, koks taikomas verslui. Nuoseklu.

Mūsų frakcija nepritaria tokiems sprendimams ir siūlys gegužės 15 d. Vilniaus miesto tarybos posėdyje nesvarstyti šių ir kartu teikiamų mokestinių projektų. Negalime, prisidengus laiko trūkumu ir grindžiantis skubotais pasvarstymais, lengva ranka didinti vilniečių mokestinės naštos.

Tikiuosi, kad kitos frakcijos mūsų siūlymą palaikys ir iki mėnesio pabaigos rasime subalansuotus sprendimus vilniečiams, o ne tik verslo atstovams. Tačiau svarbiausia, kad Vilniaus miesto gyventojai turėtų būti informuoti apie tokius svarstymus anksčiau, nei sulauks padidėjusių sąskaitų.