Savivaldybė apsimeta, kad paviešinti konkretūs faktai apie rinkimų pažeidimus neegzistuoja ir nesiteikia jų komentuoti. Tai – absoliutus cinizmas.

Praėjusią savaitę „Lietuvos būsto rūmai“ paviešino savo jėgomis atliktą tyrimą, kuriame buvo atskleista aibė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažeidimų jos organizuojamoje daugiabučių namų administratorių atrankoje.

Tyrimas, pagrįstas konkrečiais įrodymais ir dokumentais, leidžia įtarti, kad šios atrankos organizavimas turi korupcinės veiklos požymių. Kyla pagrįstų įtarimų, kad savivaldybė siekia tiesiog perskirstyti sostinės namų administratorių rinką.

Kaip į tyrimą reaguoja savivaldybė? Ji atsisako komentuoti ir purvu apipila tyrimo autorių – Būsto rūmus.

Norma Rytuose

Tokia pozicija – pabėgti nuo nemalonaus klausimo nukreipiant kritikos strėles į klausiantįjį – šiais laikais nėra jokia naujiena, ypač Rytuose. Panašiai Rusijos nacionalinės gvardijos vadas Viktoras Zolotovas reagavo į Aleksejaus Navalno antikorupcinio fondo vykdomą tyrimą, kuris išaiškino, kad Nacionalinei gvardijai skirtų produktų kainos yra užkeltos ir kad jie perkami iš vieno tiekėjo.

V. Zolotovas pareiškė, kad A. Navalnui nevertėjo imtis kariams skirtų produktų pirkimo temų. Vadas taip pat paskelbė, kad karininkai nepratę atleisti už įžeidžiančius, šmeižikiškus prasimanymus, todėl jis kviečiąs A. Navalną į ringą, kuriame iš opozicionieriaus žada padaryti sultingą žlėgtainį.

Tokia pozicija iki šiol yra norma Rusijoje, tačiau Lietuva, tarsi, bando žiūrėti kita kryptimi. Todėl Vilniaus savivaldybės administracijos pozicija – vietoj atsakymų į faktais pagrįstus klausimus padaryti sultingą žlėgtainį iš Būsto rūmų – daugiau nei keista.

Savivaldybė ne tik ignoruoja faktus, bet ir slapstosi, bėga nuo klausimų. Praėjusią savaitę nė vienas savivaldybės atstovas, atsakingas už atrankos procesą, nesutiko ateiti į „Žinių radijo“ laidą ir viešai, tiesioginiame eteryje, diskutuoti apie savo organizuojamus rinkimus.

Tai rodo, kad esama milžiniškų problemų.

Kas vyksta?

Neadekvati savivaldybės reakcija kelia rimtų klausimų, kas konkrečiai vyksta organizacijoje, kuri reguliuoja visų vilniečių gyvenimą?

Ar savivaldybė slapstosi nuo atsakymų todėl, kad jau suprato, jog masinė daugiabučių namų administratorių atranka yra klaida, ir dabar stengiasi užsimerkti ir kuo greičiau užbaigti pradėtą procesą? O jo pasekmes jau po to, vėliau, vilniečiai ir namus administruojančios įmonės išsrėbs, žaizdas išsilaižys, mindami teismų slenksčius.

Jeigu taip, tai reikia diagnozuoti, kad savivaldybės administracija yra neįgali, nekompetentinga vykdyti didelės apimties procesus, koks ir yra administratorių atranka.

Kitas variantas gali būti dar liūdnesnis. Negalima atmesti tikimybės, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje egzistuoja korupcinė schema, kuri yra visais būdais dangstoma. Šią ligą, jei tokios esama, taip pat reikėtų skubiai diagnozuoti – visų vilniečių naudai ir gerovei.

Aš, kaip „Lietuvos būsto rūmų“ atstovas, viliuosi, kad mūsų atliktas tyrimas vis tik sudomins teisėsaugos institucijas. Į tyrimo ataskaitą Būsto rūmai sudėjo tik tuos savivaldybės pažeidimų epizodus, kuriuos galima įrodyti konkrečiais turimais dokumentais, tik „viršūnėles“. Tikėtina, kad esama įdomių „šaknelių“, apie kurias vilniečiai turi teisę sužinoti.

Pavyzdžiui, Būsto rūmai turi informacijos, kad būta situacijų, kai savivaldybę pasiekia trys skirtingi biuleteniai iš to paties buto su skirtingais pasirinktais administratoriais. Kokį sprendimą priima savivaldybė? Netirti, ar biuleteniai nesuklastoti, tačiau nueiti savivaldybei lengviausiu keliu – užskaityti paskutinį gautą biuletenį pagal datą.

Vienas didelis nesusipratimas

Vilniaus savivaldybės inicijuotą masinę daugiabučių namų administratorių atranką nuo pat jos įgyvendinimo pradžios galima vadinti vienu dideliu nesusipratimu, neturinčiu nieko bendro su demokratiniais rinkimais. Būsto rūmai užfiksavo visą eilę tiek organizacinių, tiek biuletenių pateikimo, tiek balsų skaičiavimo pažeidimų, tiek ir pažeidimų, turinčių korupcinių požymių.

Ar žinote, kad rinkimų metu dalis gyventojų iš viso negavo balsavimo biuletenių, o nepriklausomi stebėtojai nebuvo įleidžiami į balsų skaičiavimo komisiją?

Ar teko girdėti, kad niekas nekontroliuoja, ar vilniečių užpildyti balsavimo protokolai nėra suklastoti? Rinkimų procesas organizuojamas neskaidriai, didelė dalis informacijos apie jų eigą slepiama nuo gyventojų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių, kitų valstybinių institucijų.

Maža to, savivaldybė nesilaikė savo pačios sukurtų taisyklių ir sudarė realią galimybę balsų bei biuletenių klastojimui.

Iš konteksto iškrito bendrovė „Verkių būstas“, kuri beveik visuose savo administruojamuose būstuose surinko gyventojų kvorumą jau po pirmojo atrankos turo ir liko toliau administruoti turėtus daugiabučius. Tai – praktiškai neįmanoma.

Savivaldybė priėmė bei galiojančiais balsais pripažino balsavimo biuletenius, kurie buvo pateikti ne ant originalių biuletenių, o jų kopijų. Tuo tarpu pačiame balsavimo biuletenyje buvo aiškiai nurodyta, kad jį „Kopijuoti draudžiama“.

Taigi, savivaldybė, iš anksto nustačiusi taisyklę, kad kopijuoti biuletenius yra draudžiama, vis tik balsų skaičiavimo metu priėmė bei įskaitė ir visus tuos biuletenius, kurie buvo pateikti ne ant originalių biuletenių formos. Kas gali paneigti, kad dalis rinkos žaidėjų iš anksto žinojo, kad šios taisyklės galima nesilaikyti ir pasinaudojo šia informacija?

Stulbina ir tai, kad jau įsibėgėjus rinkimams, savivaldybė keitė žaidimo taisykles, o po to pati pakeitimų nesilaikė. Įpusėjus pirmajam rinkimų turui savivaldybė paskelbė, kad neužskaitys administruojančių įmonių iš gyventojų renkamų biuletenių. Dalis bendrovių nutraukė rinkimą, dalis biuletenius rinko ir toliau. Vėliau savivaldybė užskaitė įmonių surinktus biuletenius. Tos įmonės, kurios nutraukė rinkimą, liko kvailio vietoje.

Tai – totalus rinkimų proceso fiasko, žinant, kad patys gyventojai atsiuntė tik mažiau nei 5 tūkstančius biuletenių, kurių buvo išplatinta 100 tūkstančių.

Neįmanoma tapo įmanoma

Įdomu ir tai, kad savivaldybės Būsto skyriuje, atsakingame už rinkimų procesą, dirba iki tol administravimo įmonėje, taip pat dalyvaujančioje atrankoje, dirbę darbuotojai. Kiti buvę savivaldybės specialistai įsidarbino rinkimuose dalyvaujančiose administravimo įmonėse, kurios po pirmojo rinkimų turo pasiekė stebėtinai gerų rezultatų.

Daugelyje daugiabučių rinkimai laikomi neįvykusiais dėl ypač menko gyventojų aktyvumo, pirmajame atrankos ture dalyvavo vos ketvirtadalis balsuotojų. Iš konteksto iškrito bendrovė „Verkių būstas“, kuri beveik visuose savo administruojamuose būstuose surinko gyventojų kvorumą jau po pirmojo atrankos turo ir liko toliau administruoti turėtus daugiabučius.

Tai – praktiškai neįmanoma, nes tuo metu, kai vyko atranka, daugelis gyventojų atostogavo ir iš jų gauti parašus buvo neįmanoma. Ar nėra nuostabu, kad „Verkių būste“ neseniai pradėjo dirbti ilgametė Vilniaus savivaldybės Būsto skyriaus darbuotoja Zina Keršienė? Patys „Verkių būsto“ aptarnaujami gyventojai įtaria, kad būtent todėl šis administratorius ir surinko balsų kvorumą.

Tai – tik vienas iš keistų epizodų, kurių apstu šioje istorijoje.

Keista ir liūdna, kad demokratinės valstybės sostinėje įmanomi tokie rinkimai. Ne tik rinkimai, bet ir valdininkų reakcija – nereaguoti – į akivaizdžius pažeidimus. Tikiu, kad liūdesį išsklaidys teisėsaugų institucijų tyrimas, kurio, neabejoju, sulauksime.