- Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokytojų diena – šventė ne tik mokytojams. Šią dieną švenčiame ir mokinystės džiaugsmą. Juk visi šiame gyvenime esame mokiniai ir kiekvienas žvalgomės mokytojo, į kurį galėtume lygiuotis, juo sekti.
Mūsų mokytojai – tai kelrodžiai, švyturiai, padedantys susigaudyti klaidžiuose pasaulio pažinimo vandenyse. Atsiliepdami į pašaukimą mokyti, jie pasiryžta eiti didžiulio atsidavimo, įsitraukimo, nesibaigiančių darbo valandų reikalaujančiu keliu.
Pagalvokime, kokius mokytojus prisimename geriausiai ir vertiname labiausiai? Ugdytojus, kurie savo laikysena rodė pagarbos, supratimo, atjautos pavyzdį. Taip ir mokytojas pirmiausia ugdo pavyzdžiu. Moko pagarbos rodydamas pagarbą, o švelnumo – švelnumu.
Eiti į visą pasaulį
Evangelijoje skambantis Jėzaus raginimas: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją“ (Mk 16, 15) puikiai apibūdina mokytojo misiją.
Iš mokytojo tikimės atvirumo pasauliui. Viliamės, kad mokytojas nepabūgs pasiekti ir tų širdžių, kurios iš pažiūros atrodo kietos, sužeistos, uždaros ir nepasirengusios mokytis. Mokytojas savo žiniomis ir talentais pačią paprasčiausią klasę ar auditoriją gali paversti pasaulio pažinimo lobynu. Praskleisti horizontus ir įkvėpti kurti.
Todėl kiekvienam mokytojui svarbu atrasti būdus, kaip nuolat papildyti savo vidinius rezervus, kad ir toliau turėtų ką dovanoti kitiems. Išmokti neperdegti yra gyvybiškai svarbu kiekvienam, dirbančiam su žmonėmis.
Kęstutis Kėvalas
Stiprybės semtis iš Išminties šaltinio ir uždegti širdis
Tverti šiame nelengvame pašaukime, išlaikyti dvasios pakilumą kasdieniuose iššūkiuose gali padėti malda, artumas su Kūrėju, kuris ir mus pakvietė tapti kūrėjais bei šio pasaulio bendraautoriais. Net ir geriausiam mokytojui taip pat reikalingas mokytojas – autoritetas, Tiesos šaltinis. Savo sunkumuose nesikliaukime vien savimi, bet šaukimės Jo pagalbos. Juk esame mylimi mūsų Tėvo vaikai!
Gražiu žodžiu minime mokytojus, kurių padedami galėjome visapusiškai augti, kurie siekė mus pažinti, įžvelgti ir atskleisti mūsų potencialą. Tokį pilnutinį ugdymą yra gražiai apibrėžęs filosofas Stasys Šalkauskis. Pasak jo, ugdymas yra trijų dedamųjų visuma: tai globojimas (ar kitaip – auginimas), lavinimas ir auklėjamas.
Šiai sudėtingai trilypei užduočiai labai svarbi ugdytojo dvasia bei motyvacija. Filosofas Juozas Girnius įtaigiai rašė, jog „idealizmas yra ta versmė, kuri gaivina žmoguje entuziazmą. <...> Kaip entuziazmo stoka atspindi žmogaus dvasinį sunykimą, paskęstant tik savo kasdieniuose rūpesčiuose,
taip entuziazmas išreiškia žmogaus dvasinį veržimąsi aukštyn.“ (J. Girnius, Raštai III, „Idealas ir laikas“, 351 psl.)
Ypatingai svarbu idealizmą išlaikyti mokytojams, kurie gali jauniems žmonėms padėti suvokti, kad gražesnę ateities Lietuvą sukursime tik bendryste ir solidarumu. Turime mokytis net sudėtingiausiuose išmėginimuose nepamesti iš akių šio vienybės idealo.
Mokyklose saugoma tautos išmintis ir kuriama ateitis.
Įkvėpti pavyzdžiu
Įkvepiančiu pavyzdžiu mums yra Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika, kurios pasirodymo 50-ąjį jubiliejų kaip tik šįmet minine. Jos kūrėjai tamsioje sovietmečio naktyje surado vidinės stiprybės pasakyti tiesą garsiai, nepaisydami visų pavojų. Jų, o sykiu ir daugelio partizanų, atsiminimuose randame pasakojimus apie vaikystės tarpukario Lietuvą, apie lietuvišką mokyklą ir mokytojus-autoritetus. Dažnu atveju būtent mokytojai jaunų žmonių širdyse įskiepijo meilę Lietuvai, kurios nesugebėjo įveikti sovietinė melo imperija.
Todėl mokytojo darbas yra vienas svarbiausių visais laikais. Mokytojai yra civilizacijos perdavėjai ir nešėjai – kalbos, žinių, o su jomis ir pasaulėvaizdžio, savito pasaulio matymo. Mokyklose saugoma tautos išmintis ir kuriama ateitis.
Visus, dirbančius šį prasmingą darbą, norisi padrąsinti gražia filosofo, teologo Tomo Akviniečio mintimi „Teologijos santraukoje“: „Viskas buvo sukurta dėl to, kad būtų panašu į dieviškąjį gerumą“. Visiems mokytojams ir mokiniams šią dieną norisi linkėti, kad savo gyvenimu ir darbais vis panašėtume į šį dieviškąjį gerumą, kuriam esame pašaukti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė14
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas91
Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2
Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1
Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename13
Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių8
Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta4
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4
Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7
Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...