Nepradėsiu aiškinti, kad TV yra sukurta nors trumpam atskirti tave nuo tavo piniginių įplaukų, kad nuo jos storėjama, nes sulyg kiekviena reklamos pauze praveriamos šaldytuvo durelės ir t. t. „370“ į rankas ima sąmoningas skaitytojas ir visa tai jis jau seniai žino.

Deja, kiekvienas naujas TV sezonas vis tiek kėsinasi išprievartauti tavo naująjį skystųjų kristalų televizorių. O paskui tu pastosi ir 9 mėnesius, kiek trunka TV sezonas, iki birželio būsi priverstas išnešioti savo smalsumą „kuo gi baigsis visi tie šou?“

Naujas sezono numeris, sakykim, penkioliktas, nauji šokėjai, pabodę veidai, ūsai ir plikės – net du šokių projektai, tiek pat talentų konkursų, o kur dar realybės šou sugrįžimai, irgi ne po vieną. Sunku išsirinkti. Juk taip norisi ant parketo ir ekspresyviosios Proninos mėsas pamatyti, ir sekspertės Bartašiūnaitės santykiavimus su kamermenais, ir Lietuvos turtuolių, persirengusių vargšais, cirko numerį, kuriuo jie kažką dar ir bandys sugraudinti, ir vėl kalną grybiškų laidų apie neišgalvotus scenos narcizų gyvenimus...

O kur dar visos kone „HBO“ lygio premjeros! Pedofilų serialas, antra dalis apie mylimus priešus, Vosyliaus „Giminės“ po dvidešimties metų (serialai turi savybę atsigauti, kaip ir kai kurių filmų tęsiniai – nežinau, kas labiau užknisa), nauji Skaisgirio muilai. Sukasi galva, TV nėštumas prasidėjo.

Aišku, kad ironizuoju, tačiau naujas TV sezonas naujų veidų ar juolab projektų idėjų neatnešė. Užtat TV sezonas netiesiogiai mus, „370“, įkvėpė pradėti nuo realybės atitrūkusią rubriką – „Kokiame seriale norėčiau pagyventi?“, kuri netikėtai pavirto į socialoginį ir psichologinį tautos tyrimą.

Statistikos, į kurio serialo gyvenimą labiausiai norėtų pabėgti lietuvis, dar neturiu. Bet aišku viena: mes mielai gyventume ne „Giminėse“, kaip kad sufleruoja mūsų realybė.

Kur kas mieliau terorizuotume savo fobijas Lyncho pasaulyje, fanatiškai ir su meile dirbtume darbą kaip Daktaras Hausas, per dienas barškintume nešiojamąjį kompiuterį kaip Kerė Bredšou, norėdamos užsidirbti dar vieniems aukštakulniams ir t. t.

Skaityti ilgus straipsnius apie televiziją yra tas pats, kas klausytis muzikos išjungus garsą ir tik stebint skirtingo dažnio garsų lygio stulpelius. Tad geriau laiku palinkėsiu gražaus beprasidedančio rudens ir pasiūlysiu daugiau skaityti nei nuosekliai žiūrėti TV tinklelį.

Pasiimk į rankas paskaityti penktą „370“ numerį. Šiandien jį rasi kartu su „Vilniaus diena“. Nuo trečiadienio „370“ ieškok gerose Vilniaus vietose (jų sąrašas čia)