Airijoje – paskutinė agitacijos diena prieš savaitgalį vyksiančius rinkimus

Airijoje penktadienį baigiasi agitacijos kampanija prieš savaitgalį vyksiančius rinkimus, viešosios nuomonės apklausoms prognozuojant istorinę trijų politinių jėgų kovą dėl būsimos vyriausybės kontrolės.

 

 

Ministras pirmininkas Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) iš partijos „Fine Gael“ penktadienį vykdė agitaciją vakariniame Eniso mieste, o „Fianna Fail“ lyderis Michealas Martinas (Mikalas Martinas) leido laiką gimtajame Korke šalies pietuose.

Abiem centro dešiniosioms partijoms, daugelį dešimtmečių pakaitomis valdžiusioms Airiją, rimtą iššūkį šiuose rinkimuose mes „Sinn Fein“, kurios svarbiausias politikos prioritetas yra respublikos susivienijimas su britų valdoma Šiaurės Airija.  

Laikraščio „The Irish Times“ ir sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos MRBI“ apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti pirmadienį, parodė, kad parama respublikonams siekia 25 procentus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad partijos kairioji politika ir jos siūlomi metodai būsto ir sveikatos priežiūros problemoms spręsti palankiai vertinami rinkėjų.

Remiantis apklausos duomenimis, „Fianna Fail“ palaiko 23 proc., o „Fine Gael“ – 20 proc. rinkėjų.

L. Varadkaras kampanijos metu akcentavo sėkmingą savo darbą vedant „Brexito“ derybas, padėjusį sumažinti iš pradžių tvyrojusį nerimą, kad skausmingos Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos „skyrybos“ gali padaryti didžiulės žalos Airijai.

Balsavimo apylinkės atsidarys šeštadienį 7 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku. Tačiau 12-oje salų prie Airijos vakarinės pakrantės balsavimas prasidėjo penktadienį – tokios atsargumo priemonės imtasi bijant, kad dėl prasto oro gali užtrukti balsadėžių transportavimas laivu.

Mažiausioje iš šių salų gyvena vos keturi rinkėjai.  

„Apsiskaičiavimas“

L. Varadkaras atliko svarbų vaidmenį „Brexito“ derybose, per kurias Londonas ir Briuselis sudarė susitarimą, leidžiantį išvengti realios sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.

Atvira siena buvo vienas esminių 1998 metais pasirašyto Šiaurės Airijos taikos susitarimo elementų. Vadinamasis Didžiojo penktadienio susitarimas užbaigė tris dešimtmečius vykusį kruviną konfliktą tarp Šiaurės Airijos katalikų ir protestantų bendruomenių, nusinešusį daugiau nei 3 500 gyvybių. 

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad „Brexito“ nėra tarp klausimų, keliančių didžiausią susirūpinimą airių rinkėjams, o visos šalies politinės partijos iš esmės sutaria, kaip turėtų vykti būsimos JK ir ES prekybos derybos. 

Dublino universiteto politikos mokslų profesorius Eoinas O'Malley (Eujinas O'Malis) premjero L. Varadkaro sprendimą rengti rinkimus praėjus savaitei po „Brexito“ pavadino „apsiskaičiavimu“, nes dėmesys buvo sutelktas į jo partijos nesėkmes.   

„Kadangi „Brexitas“ faktiškai vyko per rinkimų kampaniją, jie manė, kad tai vėl visiems rūpės“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. 

„Tačiau iš tiesų daugumai žmonių rūpi tai, kad jie sugaišta labai daug laiko vykdami į darbą, neturi pinigų įsigyti namų ar vos sugeba sumokėti už būsto nuomą“, – kalbėjo E. O'Malley.    

Derybos

Manoma, kad po rinkimų teks formuoti koalicinę vyriausybę, todėl tikėtina, kad laukia ilgos derybos. 

2016 metais prireikė 70 dienų suformuoti naują koalicinę mažumos vyriausybę. Ją „Fine Gael“ suformavo sudariusi susitarimą dėl paramos su savo sena varžove „Fianna Fail“ ir nepriklausomais parlamento nariais.

Nors „Sinn Fein“ pirmauja viešosios nuomonės apklausose, ji iškėlė tik 42 kandidatus. Net jei būtų išrinkti visi šios partijos kandidatai, jų nepakaktų daugumos vyriausybei suformuoti.  

„Sinn Fein“, buvęs Airijos respublikonų armijos (IRA) politinis sparnas, paprastai rinkimuose pasirodo ne itin gerai. 

Tiek „Fine Gael“, tiek „Fianna Fail“ atmetė galimybę bendradarbiauti su „Sinn Fein“ dėl jos kairuoliškos politikos ir ankstesnių sąsajų su IRA. 

Jos taip pat atmeta „Sinn Fein“ raginimą per penkerius metus organizuoti referendumą dėl airių suvereniteto.

Silpna vyriausybė

„Fianna Fail“ taip pat atmetė galimybę remti „Fine Gael“, jei bus formuojama „didžioji koalicija“. Visgi analitikai sako, kad po rinkimų, kai bus aiškesnė padėtis, pragmatiškumas gali paimti viršų.     

E. O'Malley įsitikinęs, kad „Sinn Fein“ nesudarys aljanso su „Fine Gael“, o respublikonų koalicija su „Fianna Fail“ teoriškai yra įmanoma, nors dirbti jai būtų sudėtinga. 

„Fianna Fail“ ir „Fine Gael“ galiausiai gali susiburti į kažkokią koaliciją, tačiau esama daugybės priežasčių, kodėl jai taip pat būtų sunku dirbti“, – sakė jis.

Partijoms gali būti sunku susitarti arba gali būti suformuota silpna vyriausybė, neišdirbsianti visos kadencijos. Tokiu atveju tektų rengti naujus rinkimus, kurie galėtų padėti „Sinn Fein“ įsitvirtinti kaip pagrindinei opozicinei jėgai.    

„Esu tikras, kad „Sinn Fein“ kol kas nenori būti vyriausybėje, – sakė E. O'Malley. – Manau, ji iš tiesų nori, kad palyginti greitai įvyktų nauji rinkimai.“

„Neatmetu, kad taip ir gali įvykti“, – sakė jis. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių