Irakietė Noora dabar gardžiai juokiasi, nors prieš metus jaunos moters gyvenime džiaugsmo trūko. Viskas ėmė keistis tada, kai susipažino su Bobiu. Irakietė būsimą vyrą sutiko tada, kai su migrantų banga praėjusį pavasarį mėgino pasiekti išsvajotąją Vokietiją. Noorai su šeima atsidūrus Makedonijoje, ji smarkiai karščiavo, todėl buvo nukreipta pas pasienietį Bobį, kalbantį angliškai.                

„Po visko, kas nutiko mano gyvenime, gero ir blogo, kai pirmą kartą pamačiau Noorą, išvydau jos akyse kažką gero“, – prisimena Makedonijos pasienietis Bobis Dodevskis.

Kol Noora su šeima laukė sprendimo, ar galės keliauti toliau, aplinkiniai netruko pastebėti, kad pabėgėlė iš Irako ir pasienietis neatitraukia vienas nuo kito akių. Šis nuolat asistuoja, lydi apsipirkti. Šešias kalbas mokanti Noora ėmė savanoriauti vietos „Raudonajame Kryžiuje“. Tačiau poros meilės nepalaimino Nooros tėvai. Jiems nepriimtina, kad žentas – ne musulmonas, o krikščionis ortodoksas.

„Pasakiau tėvams – išsirinkau gerą vyrą ir susituoksiu su juo, nenoriu tuoktis su kitu. Mano tėvai labai susinervino ir pyko“, – pasakoja pabėgėlė iš Irako Noora Arkavazi.

Dabar Noora apie šeimą kalba nenoriai, tik džiaugiasi, kad jie saugiai gyvena Vokietijoje. O moteris savąją laimę kuria Makedonijoje. Praėjus keliems mėnesiams nuo pažinties, susituokė su Bobiu, gyvena su vyro vaikais iš dviejų ankstesnių santuokų ir jau laukiasi jųdviejų kūdikio. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra džiaugiasi istorijomis, kai pabėgėliai randa laimę pakeliui ir nebūtinai veržiasi į Vakarų Europą.

(Nuotraukoje – Noora, Bobi ir jo dukra iš ankstesnės santuokos)

„Tai graži istorija ir norėtume, kad tokių būtų daugiau. Deja, tai nėra įprasta. Noora buvo viena iš nedaugelio, nusprendusių čia įsikurti, rasti kitų interesų ir motyvacijos likti. Bet dauguma žmonių nori keliauti toliau“, – sako JT pabėgėlių agentūros atstovas Dejanas Kladarinas.

Noora sako, kad Makedonijoje jaučiasi it namuose ir niekas į ją čia nežiūri kaip į pabėgėlę. Pora įsitikinusi, kad net skirtingi tikėjimai nėra kliūtis meilei, mat jiems būti kartu lėmęs likimas – juk vyras tądien, kai pasienyje sutiko būsimą žmoną, net neturėjo dirbti, tik pavadavo kolegą.