Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy partija patyrė triuškinamą pralaimėjimą regionų rinkimuose, kurių antrasis turas vyko sekmadienį.

Šie rinkimai N.Sarkozy buvo paskutinis svarbus jo populiarumo išbandymas nacionaliniu mastu prieš 2012 metais vyksiančius valstybės vadovo rinkimus, kuriuose jis sieks perrinkimo.

Remiantis pirminiais duomenimis, kurie buvo paskelbti užsidarius balsavimo apylinkėms, socialistų vadovaujamos opozicijos partijoms atiteko maždaug 54 proc. balsų, N.Sarkozy centro dešiniosios pakraipos Sąjungai už liaudies judėjimą (Union pour un Mouvement Populaire - UMP) - 36 proc., o kraštutinių dešiniųjų Nacionaliniam frontui - kiek daugiau nei 9 proc. balsų.

"Šio vakaro rezultatas patvirtina kairiųjų (partijų) sąrašų sėkmę. Mes nebuvome įtikinantys", - sekmadienį vakare pripažino UMP priklausantis vyriausybės vadovas Francois Fillonas (Fransua Fijonas).

Dvidešimt F.Fillono vadovaujamo kabineto ministrų varžėsi šiuose regioniniuose rinkimuose.

"Tai nesėkmė valdančiajai partijai. Prisiimu dalį atsakomybės ir ryt iš ryto aptarsiu tai su prezidentu", - sakė premjeras.

Prieš antrąjį rinkimų turą provyriausybinis dienraštis "Le Figaro" pranešė, kad F.Fillonas pirmadienį praneš apie savo vyriausybės atsistatydinimą, tačiau prezidentas paprašys jo suformuoti naują, kiek pertvarkytą kabinetą.

Jei pirminiai duomenys, paremti viešosios nuomonės tyrimų agentūrų organizuotų balsavusių rinkėjų apklausų rezultatais, pasitvirtins, N.Sarkozy šalininkai po šių rinkimų kontroliuos tik vieną iš 22-iejų Prancūzijos žemyninės dalies regionų - dešiniųjų bastionu laikomą Elzasą.

Tuo tarpu socialistų dominuojami kairieji išsaugojo žemyninės dalies regionų, Karibų jūros salos Gvadelupos bei Prancūzijos Gvianos kontrolę ir laimėjo įtemptą kovą su UMP dėl valdžios Korsikoje.

Paguodos prizu UMP tapo pergalė prieš kairiuosius Indijos vandenyno Rejunjono salos tarybos rinkimuose.

Tarybų nariai kontroliuoja biudžetus regioniniam transportui, viduriniam išsilavinimui ir vietos ekonomikos plėtrai.

"Prancūzai pareiškė nepritarimą prezidento ir vyriausybės politikai", - sakė Socialistų partijos lyderė Martine Aubry (Martin Obri) ir paragino kairiuosius susivienyti ir parengti bendrą programą, kuri padėtų susigrąžinti valdžią nacionaliniu mastu.

Nors rinkėjai balsavo pasyviai, tačiau sekmadienį jų aktyvumas buvo maždaug 4 proc. didesnis nei pirmajame rinkimų turą prieš savaitę. Viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "TNS-Sofres" ir "OpinionWay" prognozavo, kad rinkėjų aktyvumas antrajame ture sieks 49 procentus.

Prieš savaitę vykusiame pirmajame rinkimų ture N.Sarkozy dešiniojo sparno šalininkai surinko mažiausiai balsų per daugiau nei tris dešimtmečius. Galutiniai rezultatai yra kiek geresni, tačiau vis dėlto leidžia konstatuoti, kad dešinieji patyrė triuškinamą pralaimėjimą.

Nors kairieji jau anksčiau kontroliavo 20 iš 22 šalies regionų, jų atotrūkis nuo dešiniųjų šiuose rinkimuose atspindi socialistų padarytą pažangą. Puatu-Šarantos ir Pietų-Pirėnų regionuose kairiųjų sąrašai gavo daugiau nei 60 proc. balsų.

N.Sarkozy, kurio UMP tebeturi aiškią daugumą nacionaliniame parlamente, tvirtino, jog regioniniai rinkimai nėra verdiktas centrinei vyriausybei, tačiau beveik neabejojama, kad artimiausiomis dienomis jis pertvarkys ministrų kabinetą.

Šių rinkimų baigtis yra dar vienas smūgis N.Sarkozy, kurio populiarumo reitingas šiuo metu yra žemiausias nuo 2007 metų, kai buvo išrinktas prezidentu, ir manoma, kad dabar valdančiosios partijos viduje padidės spaudimas jam keisti kursą.

F.Fillonas sakė, kad balsavimo rezultatai rodo, jog prancūzų rinkėjai jaučiasi įbauginti pasaulinės ekonominės krizės, tačiau pabrėžė, jog dėl to nereikėtų kaltinti N.Sarkozy ekonomikos reformų.

"Prancūzai teisūs. Iškilo pavojus mūsų gyvenimo būdui, tačiau reformos jam nekelia grėsmės, nes be šių reformų būsime priversti jo atsisakyti", - sakė vyriausybės vadovas savo trumpame kreipimesi per televiziją.

Po numatomų pasikeitimų vyriausybėje gali paaiškėti, ar N.Sarkozy ketina sulėtinti reformų programos įgyvendinimą, ar, priešingai, jį paspartinti. Prezidentas anksčiau užsiminė apie galimą "pauzę" padidinus pensinį amžių ir įgyvendinus kai kurių valstybinio sektoriaus darbuotojų pensijų reformą.

"Daug politinių strategijų ateinančiais metais bus paremtos šiais, pastaraisiais rinkimais", nes N.Sarkozy siekia perrinkimo 2012-aisiais vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, sakė Pascalis Perrineau (Paskalis Perino) iš elitinio Paryžiaus politikos mokslų instituto.

"Jis vėl turi užmegzti ryšį su rinkėjais, kurie rėmė jį 2007-aisiais. Jis turi pasiųsti jiems signalus dėl nedarbo ir pragyvenimo minimumo darbininkų klasei", - sakė P.Perrineau agentūrai AFP prieš rinkimus.

Tuo tarpu socialistai po sėkmingo pasirodymo šiuose rinkimuose veikiausiai imsis žingsnių susivienyti, kad būtų pajėgūs mesti rimtą iššūkį N.Sarkozy 2012 metais.

"Šie rezultatai grąžina mums kvėpavimą ir suteikia progą spartinti mūšį", - savo rėmėjams sakė 2007-aisiais pralaimėjimą patyrusi buvusi socialistų kandidatė į prezidentus Segolene Royal (Segolen Ruajal), kuri sekmadienį iškovojo įtikinamą pergalę, surinkusi 60 proc. balsų.