Visos Kryžių kalno, esančio Šiaulių rajone, problemos kyla dėl jo statuso, kuris kol kas neleidžia užtikrinti šio objekto tvarkymo, sako Kultūros paveldo departamento (KPD) Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys.

„Yra problema dėl kalno statuso. Pagal įstatymo raidę ten nėra jokio Kryžių kalno, ten yra tik piliakalnis - archeologinis paminklas. Nuo šito prasideda visa suirutė, nes saugome vieną, o realiai yra kas kita. Dėl to kyla visos problemos, ir mes praktiškai bejėgiai esame šioje vietoje, bejėgiai kažką saugoti, nes nėra objekto elementaraus“, - BNS sakė R.Budrys.

„Ten įstatymai pažeidinėjami kiekvieną dieną - kai pastatomas kryžius, pažeidžiama, nes negalima ant piliakalnio statyti. Tokia kuriozinė situacija“, - kalbėjo jis.

Ketvirtadienį paveldosaugininkai, dvasininkai ir Šiaulių rajono savivaldybės atstovai susitikę bandė spręsti Kryžių kalnui kylančias problemas, visų pirma, dėl ten vykstančio nelegalaus kryžių ir kitų objektų statymo. Pasak R.Budrio, tai buvo pirmas bandymas atkreipti dėmesį į tai, jog būtina užtikrinti ypatingą šio kalno statusą, tuomet būtų paprasčiau spręsti ir jo tvarkymo problemą.

„Tai toks objektas, kurio neįmanoma suklasifikuoti. Jis toks įvairiapusiškas - galėtume turėti pasaulinės reikšmės objektą, jei būtų viskas tvarkoj, jo statusas būtų sutvarkytas. Bet čia yra ne Šiaulių lygmuo. Manau, kad šis suėjimas buvo pirmasis bandymas pamėginti kelti tą klausimą į aukštesnį lygį, nes Šiauliuose to klausimo neišspręsime“, - kalbėjo Šiaulių padalinio vedėjas.

Šis kalnas, anot jo, galėtų būti ne tik archeologinis, bet ir sakralinis, istorinis, etnokultūrinis paminklas. Siūloma suteikti jam ir specialų statusą.

„Sudėtinga jį priskirti kažkam, nes jis labai unikalus ir sudėtingas. Buvo pasiūlymas, kad jam specialų statusą reikėtų suteikti kaip Valdovų rūmams Vilniuje - kodėl gi ne, jei manome, kad tai yra reikšmingas objektas, pasaulinio lygio“, - sakė R.Budrys.

Šiaulių savivaldybės atstovė Gitana Kudulienė BNS sakė, jog susitikime buvo sutarta kreiptis į Kultūros ministeriją, kad ji imtųsi veiksmų dėl naujo statuso suteikimo Kryžių kalnui. Šios procedūros esą galėtų užtrukti iki dvejų metų. Pakeitus statusą, būtų svarstomas ir kalno priežiūros finansavimo klausimas - kas turėtų skirti šias lėšas. Šiuo metu rajono savivaldybė tam atseikėja apie 220 tūkst. litų per metus.

Pavasarį savivaldybė ketina patvirtinti laikinąsias kalno tvarkymo taisykles, kuriose būtų numatyta, pasak G.Kundulienės, ką galima statyti Kryžių kalne. Būtų pageidaujama, kad čia atsirastų tik mediniai, o ne plastmasiniai, akmeniniai ar kitokie kryžiai, kad jie nebūtų statomi ant takų, kad žmonės jų nevežtų iš savo artimųjų kapų.

Tuo metu paveldosaugininkas R.Budrys į šias taisykles žiūri skeptiškai: „Turbūt niekas nesilaikys taisyklių, jei ten įstatymų nesilaiko niekas - ko vertos tos taisyklės“.

Kryžių kalnas yra Meškuičių seniūnijoje, kairiajame Kulpės upelio krante. Kryžiai čia pradėti statyti XIX amžiaus viduryje.

Šiuo metu ant piliakalnio yra milijonai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio. Krikščionių pasaulyje šį kalną išgarsino 1993-iaisiais čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.

Daugiau kaip 50 Kryžių kalne stovinčių kryžių įtraukti į kultūros vertybių registrą. Kryžių kalnas įtrauktas į Jono Pauliaus II piligrimų kelią.