Vokietija visada buvo viena iš geriausių pasaulyje, jei kalbame apie futbolą. Jų rinktinė bet kokiame čempionate yra grėsminga jėga, o klubai kasmet vaikosi sėkmės Europos turnyruose.

Visgi šiemet Vokietijos futbolas žengė dar laiptelį aukščiau ir iškišo galvą aukščiau kitų – pirmą kartą Čempionų lygos, prestižiškiausio klubų turnyro, finalas bus tik vokiškas. Gegužės 25 dieną Londono „Wembley“ stadione susikaus Miuncheno „Bayern“ ir Dortmundo „Borussia“ klubai.

Kur slepiasi Vokietijos futbolo sėkmės paslaptys? Atsakymų į šį klausimą ieškojo SOCCERISSUE žurnalistas Ourielis Daskalis.

Dydis – svarbu

Pirmiausia, vokiečiai įrodo, kad dysis yra svarbu. Bent jau futbolo pasaulyje. Vokietija yra antra didžiausia valstybė Europoje (pirma – Rusija). Čia gyvena 81 mln. žmonių. Daugiau nei Prancūzijoje (65,5 mln.), Anglijoje (53 mln.) ir Ispanijoje (47 mln.).

Tai reiškia, kad Vokietijoje futbolą žaidžia daugiausia vyrų ir moterų Europoje. Mėgėjų lygyje rungtyniauja 3,8 mln. suaugusiųjų (daugiau nei Lietuvoje iš viso yra gyventojų!). Plius dar 1,9 mln. futbolininkų iki 18 metų. Taip pat 735 tūkst. moterų ir 342 tūskt. merginų (iki 18 metų). O treneriai? Jų yra 71 tūkst.

Įspūdingi skaičiai. Dar įspūdingesni, įvertinus futbolą žaidžiančios tautos dalį – apie 5 proc. Vienas futbolininkas tarp 20 žmonių! Pavyzdžiui, Ispanijoje šis rodiklis yra dvigubai mažesnis – 1 iš 40. Neoficialūs skaičiai dar didesni. Anot jų, bent 10 mln. vokiečių žaidžia futbolą.

Visi šie futbolo mėgėjai priklauso 169 tūkst. komandų šalyje. Tos komandos – 26 tūkst. klubų. Nušlifuota sistema suteikia šansą žaisti futbolą ar treniruoti bet kuriam, to panorėjusiam. Toks masiškumas tik dar labiau didina futbolo populiarumą, nes vaikai nori žaisti futbolą, jei tai daro ir jų tėvai. Jei ne, tie vaikai greičiausiai vis tiek tampa sirgaliais, o tai taip pat tarnauja futbolui.

Didelis moterų futbolininkių skaičius taip pat labai svarbu. Mama, kuri mokys savo kūdikį futbolo, yra tikras turtas šiai sporto šakai. Tyrimas atskleidė, kad kuo ankčiau berniukas ar mergaitė pradeda žaisti futbolą, tuo geresniu žaidėju jis ar ji tampa. Papildomas lavinimas šeimoje ugdo didesnius talentus.

Jei futbolo kalbą išmoksi dar būdamas jaunas, užaugęs galėsi ja laisvai bendrauti. Ir Vokietijoje tai vyksta.

Patys geriausi daromi dar geresniais

Jei savaitgalį išsiruoštumėte į kelionę Vokietijoje, netektumėte žado, kiek aikštelių, kuriose žaidžiamas futbolas, išvystumėte. Nepaisant to, šalyje yra tik 36 profesionalūs klubai – 18-a „Bundesliga“ ir dar 18-a „Bundesliga 2“ pirmenybėse.

Anglijoje šis skaičius daugiau nei dvigubai didesnis – 92. Kaip ir lygų skaičius. Po velnių, net Lietuvoje yra daugiau lygų (A, I ir II) bei klubų (9, 12 ir 24), nors mūsų gyventojų – tik 3 milijonai.

Šie skaičiai atskleidžia, kad tapti profesionaliu futbolininku Vokietijoje yra velniškai sunku. Jais tampa vienetai – tikrieji profesionalai. Vokietijoje yra registruoti tik 982 profesionalūs futbolininkai. Lygiai 4459-iais mažiau nei Anglijoje. Tai netgi mažiau nei Graikijoje, Belgijoje, Azerbaidžane, Bulgarijoje ir Izraelyje.

Mažiau profesionalų reiškia, kad į kiekvieną tokį žaidėją yra investuojama daugiau pinigų ir laiko. Taip patys geriausi tampa dar geresniais.

Mažesnės lygos (ne po 20 klubų, kaip Anglijoje, Ispanijoje, Pranzūcijoje) kiekvienam mačui suteikia didesnę reikšmę, bet kartu sukuria žaidėjams ir lengvesnį tvarkaraštį, leidžiantį geriau pasiruošti bei atgauti jėgas prieš kitą kovą.

Nėra milijardierių savininkų

Vokietijoje įstatymai reikalauja, kad bent 50 proc. ir dar viena akcija priklausytų nariams, kitaip tariant, fanams. Tai užtikrina, kad svetimšaliai turtuoliai niekada neturės daugumos akcijų, todėl negalės tiesiog įsiveržti, nusipirkti klubo ir daryti su juo, ką panorėję, kaip vyksta daugumoje kitų Europos šalių. Klubo vadovus renka fanai. Nariams taip pat suteikta teisė pakeisti valdžią, jei ši per daug kartų susklysta.

Tokiu būdu fanai yra dar labiau įtraukiami, o klubas dirba efektyviau. Kita vertus, klubams reikia rasti būdų kaip laimėti, kai šalia nėra turtuolio su pilnomis kišenėmis pinigų. Ir kaip išvengti finansinių sunkumų, kad netektų kovoti dėl išlikimo lygoje (ar dar blogiau).

Visgi, neturėdami permainingų savininkų, Vokietijos klubai dirba labai profesionaliai. „Nenorėčiau būti priklausomas nuo turtingo investuotojo užgaidų“, – pareiškė „Borussia“ sporto direktorius Michaelas Zorcas. Labai realu, kad M.Zorcas nebūtų pasiekęs to, ką padarė „Borussia“ klube, jei jam į ausį apie „atakuojantį futbolą“ ir Čempionų lygos trofėjus nuolat būtų rėkęs koks įnoringas savininkas kaip, pavyzdžiui, Romanas Abramovičius.

Licencijavimas ir akademijos

Investicijos į infrastruktūrą ir profesionalius klubo darbuotojus, santykių su fanais gerinimas bei griežti jaunųjų futbolininkų ruošimo reikalavimai sukūrė labai aukštus licencijavimo standartus Vokietijos klubams.

Be to, klubai Vokietijoje supranta investicijų į jaunųjų futbolininkų svarbą. Ne tik todėl, kad tai didina sirgalių meilę komandai, bet ir yra gerokai pigiau, įvertinant ilgą laikotarpį, nei pirkti žaidėją iš užsienio. Klubai taip pat sulaukia finansinių paskatinimų, jei patys užsiaugina žaidėjų pagrindinei komandai.

Sporto direktoriai

Dauguma profesionalių klubų Vokietijoje turi sporto direktorių. Jo uždavinys – pasirūpinti, kad klubas turėtų ir saugotų savo esmę, dvasią. Sporto direktorius diktuoja komandos žaidimo stilių, nes renkasi kitus darbuotojus, trenerius ir dažniausiai turi įtakos klubo sprendimams futbolininkų turguje.

Tai leidžia treneriui susikoncentruoti į pagrindinį ir svarbiausią savo darbą – treniruoti. Be to, klubui lengviau planuoti ateitį, nes sporto direktorius nuo trenerio pečių nuima naujokų paieškų, jaunimo ugdymo ir kitų ilgalaikių planų naštą.

Sporto direktorius sukuria treneriui visas sąlygas pasiekti tikslą, tačiau kartu yra ir atsakingas, kad tas tikslas būtų pasiektas. Geras sporto direktorius su treneriu dirba petis į petį (ne taip, kaip dalyje Anglijos klubų). Savo ruožtu, treneris į sporto direktorių žvelgia ne kaip į priešininką, o partnerį.

Tai ir yra ta sėkmės formulė, iškėlusi ir kelianti Vokietijos futbolą aukščiau kitų.