- Ugnė Tulaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsiskyrimas – neišvengiama tėvų ir vaikų santykių dalis, tačiau ir vieniems, ir kitiems jis gali sukelti prieštaringų jausmų. Jaunuolių savijauta dažniausiai priklauso nuo to, kiek šeimoje buvo skatinamas vaikų savarankiškumas, tėvų – nuo to, kaip jie įsisąmonina pasikeitusią situaciją ir prisitaiko joje.
Svarbus žingsnis
Pirmasis svarbus darbas einant savarankiško gyvenimo keliu – išsikelti iš tėvų namų. Statistika rodo, kad lietuviai, palyginti su kitų ES šalių gyventojais, tėvų namus palieka vėlai.
„Eurostat“ duomenimis, 2019 m. vidutinis jauno asmens išsikraustymo amžius Lietuvoje siekė 25,9 metų. Anksčiausiai iš tėvų namų Europoje išeina suomiai – maždaug 23-ejų.
Tie jauni žmonės, kurie jaučia nuolatinį tėvų palaikymą, atsiskiria lengviau nei tie, kurie būdavo griežtai kontroliuojami. Vaikai, nuo mažens iš tėvų girdėję paskatinimo žodžius, labiau pasitiki savimi, tai jiems padeda įveikti naujus gyvenimo iššūkius.
„Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas psichologas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad jauno žmogaus savijauta, atsiskyrus nuo tėvų, labai priklauso nuo konteksto.
„Viena, kai norima nuo kuo nors pabėgti, pavyzdžiui, nuo namuose nuolat kylančių konfliktų ar susiklosčiusių ydingų santykių, kas kita, kai išvykstama dėl mokslų, meilės, kelionių ar panašių dalykų, – nededa lygybės ženklo psichologas. – Tėvams gali būti lengviau susitaikyti su vaiko atsiskyrimu, jei jis palieka namus dėl studijų.“
Vis dėlto visais atvejais, paliekant namus, patiriamas nesaugumo jausmas: baugina nežinoma aplinka, nepažįstami žmonės, šalia nėra artimųjų, kurie prireikus galėtų pasirūpinti. O kur dar jaudulys ir adrenalinas, kad teks prisiimti atsakomybę ir kurti savarankišką gyvenimą!
„Daug kas priklauso nuo tėvų santykių su vaiku. Puiku, kai savarankiškas gyvenimas skatinamas būtent dėl to, kad vaikas kurtų savo gyvenimą, o ne būtų savo tėvų gyvenimo tęsinys“, – akcentuoja psichologas.
Mykolas Kriščiūnas / Asmeninio archyvo nuotr.
Patyrė nemenką šoką
Vilniaus dailės akademijos trečiakursė Aistė iki studijų gyveno su tėvais Kaune. Ji teigia, kad Vilnių pasirinko ilgėdamasi naujo gyvenimo etapo. „Labai aktyviai dalyvavau įvairiose veiklose, todėl norėjosi išbandyti ką nors naujo“, – šypsosi Aistė.
Pasiteiravus, kaip jautėsi palikusi namus, fotomedijų studentė neneigia, kad iš pradžių buvo sunku.
„Mane užplūdo per daug jausmų dėl didmiesčio – daugybė žmonių, didelis eismas, nuolatinis judėjimas. Tai vargino. Net pats gyvenimas bute buvo gana sunkus – per mažai erdvės, per mažai šviesos. Iš tikrųjų buvo kultūrinis šokas ir, man atrodo, jis dar nėra pasibaigęs.“
Paklausta, ką darydavo, kad pasijustų geriau, dalijasi savo kasdienybe. „Stengiausi susirasti naujų veiklų, naujų pažinčių, kad kuo daugiau bendraučiau. Savo naujuosiuose namuose ėmiausi visokių darbų, net pati juos dekoravau – tiesiog neleidau sau mąstyti apie tai, kad esu kitame mieste ir dėl to blogai jaučiuosi“, – atvirauja studentė.
Padėjo ir tai, kad savaitgaliais galėdavo grįžti namo. „Bent pirmame kurse dažnai grįždavau. Tuomet nesijausdavau vieniša, lengviau būdavo ištverti dienas Vilniuje“, – teigia Aistė.
Puiku, kai savarankiškas gyvenimas skatinamas būtent dėl to, kad vaikas kurtų savo gyvenimą, o ne būtų savo tėvų gyvenimo tęsinys.
Vertina galimybes
Verslo ir ekonomikos ketvirtakursis Matas studijuoja Japonijoje. Dėl pandemijos apribojus keliones, į Lietuvą jis grįžo tik po dvejų metų pertraukos.
„Palikau Lietuvą ir tėvų namus dėl savo senos svajonės pagyventi užsienyje. Tai tapo įmanoma, kai sužinojau, kad įstojau į norimą universitetą Kiote ir kai tėvai sutiko finansiškai paremti. Tai man reiškė daug laisvės ir savarankiškumo, galimybę aplankyti tolimą šalį ir tobulinti japonų kalbos žinias“, – džiaugiasi studentas.
Tiesa, teko susitaikyti su mintimi, kad retai matysis dėl didelio atstumo, brangių lėktuvų bilietų, parą trunkančios kelionės. Po ilgos pertraukos sugrįžęs namo, gavo progą ilgiau pabūti su tėvais: dėl pandemijos reguliavimo taisyklių Japonijoje turėjo pasilikti Lietuvoje tris mėnesius.
„Tai reiškė, kad turėjau keltis trečią ryto ir eiti miegoti apie šeštą vakaro. Nors gyvenome tuose pačiuose namuose Lietuvoje, tačiau skirtingose laiko zonose, vis rečiau matydavome vienas kitą. Aš tai laikau pereinamuoju laikotarpiu tarp mano gyvenimo su šeima Lietuvoje ir savarankiško gyvenimo Japonijoje“, – pozityviai žvelgia į iššūkius studentas.
Paklausus, kaip jautėsi jo tėvai, Matas neneigia, kad mamai buvo sunku. „Tą dieną, kai gavau laišką iš universiteto, ji atėjo į mano kambarį, atsisėdo ant lovos ir graudindamasi klausė, ar tikrai noriu išvažiuoti. Iki šiol mama manimi rūpinosi manimi visais gyvenimo atvejais, todėl nerimavo, kad negalės to daryti per atstumą“, – supranta mamos nerimą vaikinas.
Neišvengiami pokyčiai
Psichologas M. Kriščiūnas primena apie kai kurių tėvų išgyvenamą etapą – tuščio lizdo sindromą. Ši jautri būsena priklauso nuo daugelio aplinkybių.
„Sunku pamatuoti patiriamus jausmus, – sako psichologas. – Sielvartas ir liūdesys tęsiasi tiek, kiek tęsiasi, – svarbu jų neignoruoti, užsitęsus sunkiam etapui rūpintis savimi, bendrauti su žmonėmis.“
Šiame naujame gyvenimo etape svarbu suvokti, kad ir atžalai toks etapas prasidėjo. „Galime patarti vaikams ir paremti juos, bet jokiu būdu neturime kontroliuoti suaugusio žmogaus pasirinkimų“, – primena psichologas M. Kriščiūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio
Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1
Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Rūpiniesi savimi – atostogauk4
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti –...
-
Smurtas – ne tik mėlynės ant kūno
Kartą su kolege diskutavome, kaip klientes paveikia ilgalaikiai smurtiniai santykiai. Ir kaip vis sunkiau, tokiems santykiams tęsiantis, padėti moterims vėl iš naujo patikėti savimi, savo prigimtiniu vertingumu ir teise į saugų, auginantį artim...
-
Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šoną
Pastebima, kad besiskiriančios poros atsakingiau žiūri į vaiko jausmus ir stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas. Tačiau vaiko teisių gynėjams vis dar tenka įsitraukti į pagalbą poroms, kurioms per skyrybas arba po jų iškyla sun...
-
Kaip padėti paaugliui išgyventi savęs pažinimo etapą?1
„Pasikliauk tėvų patarimais – jie geriausiai žino, ko reikia vaikams“, „nemesk kelio dėl takelio“, „neskubėk suaugti“ – dešimtys ir net šimtai patarimų karta po kartos keliauja iš tėv...
-
Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė3
Į konsultacijas Austėja ateina ne viena. Jau antras mėnuo, kai nuolatinėmis Austėjos gyvenimo palydovėmis tapo Kaltė ir Gėda. Artimiau su jomis Austėja susipažino vieną pavasario rytą, kuris buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. ...
-
Jau ketverius metus Lietuvoje veikia neviešinta programa: tėvai čia ateina ir kamuojami kaltės4
Nuo realaus bendravimo vengimo ir pykčio priepuolių. Kokios psichologinės problemos kamuoja vaikus ir paauglius, ir ar užtenka pagalbos? Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vaikai psichologinę pagalbą turėtų gauti mokyklose, bet kalbama ir apie ...
-
Kaip žinoti, kad vaikas pasiruošęs pirmai klasei?1
Vaikas moka skaityti ir rašyti – tokius reikalavimus ir svarbiausius kriterijus pradėti lankyti pirmą klasę dažniausiai išskiria būsimų pirmokų tėvai. Psichologė Virginija Rekienė teigia, kad akademinis pasiruošimas ne toks...