- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tyrimai ir apklausos rodo, kad nuo karantino pradžios pablogėjo lietuvių psichologinė savijauta. Deja, žmonės vis dar vengia vizitų pas psichologus. Senais stereotipais, kad specialistus lanko tik silpni ir sergantys pacientai, dažniau vadovaujasi vyresni žmonės. Tiesa, kiek kitokia situacija privačiame sektoriuje, tačiau ten tenka papurtyti kišenes, praneša LNK.
Žmonės susiduria su įvairiomis psichinės sveikatos problemomis, tačiau gydymo ir konsultacijų su psichologais vis dar vengia.
„Ypač Šiauliuose žmonių mentalitetas ir supratimas apie psichikos sveikatą dar truputėlį skiriasi nuo Vilniaus ir Kauno“, – teigė gydytoja psichiatrė Romualda Ališauskienė.
Nors ir pamažu, bet požiūris keičiasi. Prieš kelerius metus į polikliniką konsultuotis atvykdavo dar mažiau pacientų. Dabar dėl nemokamų paslaugų kreipiasi vis daugiau, bet eilių pas gydytojus psichologus ir psichiatrus nėra.
Anot gydytojos, žmogus, ieškantis pagalbos, ilgiau gaišta ruošdamasis ir motyvuodamas save, o ne laukdamas konsultacijos.
„Aš suprantu, kad žmonės psichologo konsultacijai arba psichoterapijai turi būti pasiruošę, tai tikrai nėra skubi pagalba. Žmogus turi būti motyvuotas, nes kartais pasiūlius psichologo konsultaciją žmogus sako „o ką aš ten veiksiu? Aš pats viską gerai suprantu, su draugu pasikalbu ir man geriau negu psichologas“ – kalbėjo R. Ališauskienė.
Daug žmonių į polikliniką kreiptis nenori dėl įrašo sveikatos sistemoje, juos labiau traukia anonimiški susitikimai su specialistais. Tokią galimybę pasikonsultuoti su psichologu teikia visuomenės sveikatos biurai. Jau kelis metus čia vyksta nemokamos individualios ir grupinės psichologo konsultacijos.
„Baimių dar vis yra ir yra stigma, jeigu aš kreipsiuosi pagalbos, tai galbūt parodys mano kažkokį asmeninį silpnumą, negebėjimą susitvarkyti su iškilusiais gyvenimo sunkumais arba tam tikrais uždaviniais“, – komentavo psichologė-psichoterapeutė Svaiga Beinorienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot psichologės, vasarą laisvų vietų konsultacijoms yra, bet tai nėra rodiklis, kad žmonės nustojo rūpintis savimi. Priešingai – tai laikas, kai žmonės daugiau bendrauja, išsikalba, jaučiasi atsipalaidavę. Sudėtingiau su vyresniais, jiems psichologas vis dar kelia baimių.
„Tada, kai bus, jeigu bus įrašas, jeigu kažkas sužinos, tai kaip sureaguos darbe, kaip būsiu priimtas apskritai. Ta visuomenės nuostata dar sutinkama“, – teigė S. Beinorienė.
O pagalbos reikia visiems. Tai rodo sėkmingai bene penkerius metus Šiauliuose veikiantys bendruomeniniai šeimos namai. Nemokamą pagalbą čia gali gauti visi – vaikai, senjorai, šeimos. Projekte šiuo metu dirba keturios psichologės, pas visas vizito reikia palūkėti.
„Ir jaunimas, ir vyresni žmonės supranta, kas yra tos paslaugos, kaip yra reikalingos, kai galima su kažkiek valandų konsultacijų ir mokymų išsispręsti savo problemas“, – kalbėjo bendruomeninių šeimos namų projekto vadovė Dainora Samčenkienė.
Pacientų eilės driekiasi ir privačiame sektoriuje. „Šiaulių psichikos sveikatos centre“ teikiamos ir mokamos, ir nemokamos paslaugos. Anot vadovės, žmonės atvyksta dėl įvairiausių priežasčių, bet dėl konfidencialumo ir ilgesnių konsultacijų renkasi mokamas paslaugas.
„Jeigu nori greičiau prieiti, tai renkasi mokamas paslaugas. Yra galimybė kreiptis mokamai bei anonimiškai, tai žmonės irgi pageidauja to anonimiškumo“, – sakė „Šiaulių psichikos sveikatos centro“ direktorė Olga Rimovskaja.
Anot psichologų, kartais pacientai atvyksta ir vos tik pastebėję poreikį.
„Kartais kreipiasi dėl tokių nežymių problemų ir sutrikimų, kur galimai galėtų apsieiti be specialisto konsultacijos. Tai yra labai sveikintina“, – džiaugėsi O. Rimovskaja.
Palyginimui „Šiaulių psichikos sveikatos centre“ mokamai psichologo konsultacijai pacientas gali užsiregistruoti po savaitės, nemokamai reikia laukti tris–keturias savaites.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?3
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...