- Parengė Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pagydoma: bananafobija – bananų baimė. Turintieji šią fobiją patiria panikos priepuolius ir pykinimą, o norint pasveikti, rekomenduojama apsilankyti pas psichologą ar psichoterapeutą.
Fobija apibrėžiama kaip nenormali, neracionali, didžiulė ko nors baimė. Ji gali būti labai įvairi: nuo gana suprantamų dalykų, pavyzdžiui, gyvačių baimės (ofidiofobijos), iki gana keistų, pavyzdžiui, ilgų žodžių baimės.
Psichologinės fobijos pagydomos, jei žmogus atpažįsta ir laiku kreipiasi į specialistus, kitu atveju kasdienybė gali tapti tikru iššūkiu: juk kai kurie bijo ne tik tam tikrų savo kūno dalių, bet net ir miego.
Arachnofobija, arba vorų baimė, yra bene labiausiai paplitusi fobija kartu su gyvačių, aukščio ir skraidymo baime.
Apskaičiuota, kad vorų bijo mažiausiai kas trečia moteris ir kas ketvirtas vyras.
Sunku pasakyti, kokios yra rečiausios fobijos. Štai keletas keistų pavyzdžių: drabužių baimė, barzdos baimė ir darbo baimė (juokaujama, kad retkarčiais pastarąją fobiją bent šiek tiek turime visi).
Somnifobija – baimė užmigti. Kenčiantieji nuo šios fobijos ėjimą miegoti sieja su mirtimi, laiko praradimu miegant arba baimintis, kad negalės kontroliuoti situacijos ar apskritai pabusti.
Omfalofobija – itin keista fobija. Tai – bambos baimė. Jos bijantys žmonės negali liesti savo ar kitų žmonių bambos. Kenčiantieji nuo šios fobijos bijo net pačios minties apie bambą.
Tripofobija – skylių baimė, kai bijoma mažų skylučių, paprastai jos siejamos su pavojumi. Pavyzdžiui, medaus korys, kempinė – vieni iš daugelio šią fobiją keliančių objektų. Vos tik sergantysis pamato ką nors su mažomis skylutėmis, jį gali pradėti pykinti arba ištikti panikos priepuolis.
Hilofobija sergantys žmonės bijo medžių, medienos ir miškų. Šią baimę esą gali sukelti pasakų klausymasis apie miškuose gyvenančius piktadarius.
Globofobija – balionų sprogimo baimė. Ją turintys žmonės bijo balionų apskritai arba jų skleidžiamo garso jiems sprogus.
Žmonėms fobijos išsivysto dėl įvairių priežasčių. Mokslininkai vis dar tiria giluminius jų šaltinius ir galimus gydymo būdus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
2025 m. „Eurovizijos“ atra...
-
Atidarytas Vilniaus trumpųj...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
Lietuvos futbolo federacijos s...
-
Kauno miesto poliklinikos darb...
-
Žuvusiųjų pagerbimo ceremon...
-
Iškilminga valstybės vėliav...
-
Pilietinė iniciatyva „Perga...
-
Laisvės gynėjų dienos min...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?8Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotisJeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulįGeštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijosŠiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...