- Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl blogų naujienų gausos daugėja streso hormonų, žmonės jaučiasi nesaugūs, orientuojasi ne į problemų sprendimus, o kaltų paieškas. Taip LRT RADIJUI sako psichologė, lektorė Irma Čekauskienė. Anot jos, jei žiniasklaidoje padaugėtų pozityvių žinių, žmonės žinotų, kad neapsinuodys neigiama informacija, pagerėtų net jų sveikata.
– Kokią idėją Lietuvai siūlote?
– Mano idėja – žiniasklaidoje padidinti pozityvių žinių kiekį. Tai galėtų būti laida, skirta tik pozityvioms žinioms, portalas arba laikraštis, ar bent vienas puslapis laikraštyje. Tokias žinias pavadinčiau saugiomis žiniomis, nes, norėdamas pasižiūrėti laidą ar paskaityti, žmogus galėtų jaustis saugiai ir žinoti, kad neapsinuodys neigiama informacija.
Norėčiau, kad žiniose būtų rodoma daugiau įkvepiančių istorijų. Tai skatintų pozityvumą ir parodytų, kad Lietuvoje gyventi gera, verta čia likti, kurti verslą ir pan.
– Ko pasiektume, jei jūsų idėja būtų įgyvendinta?
– Esu psichologė, tad man tenka konsultuoti ir vesti įvairius mokymus. Pastebėjau, kad žmonėms labai trūksta pozityvumo. Vienas populiariausių mano seminarų – pozityvaus mąstymo lavinimas. Domėjausi įvairiais tyrimais ir jie parodė, kad jei žmogus gauna daug neigiamos informacijos, gali sustiprėti depresija, jis gali priimti neprotingus sprendimus.
Tyrimai parodė, kad jei žmogus gauna daug neigiamos informacijos, gali sustiprėti depresija, jis gali priimti neprotingus sprendimus.
Dėl blogų naujienų daugėja streso hormonų. Žmonės, išgirdę blogų naujienų, jaučiasi nesaugūs ir bijo leisti pinigus, todėl sumažėja vartojimas. Manau, kad jei būtų daugiau pozityvių žinių, sumažėtų nesaugumo, labiau orientuotumėmės ne į problemas ar kaltų paieškas, o į sprendimus. Atsirastų įkvėpimo, iniciatyvų, netgi pagerėtų sveikata.
– Ar žmogus turi poreikį gauti pozityvias ar negatyvias žinias?
– Manau, kad žmonėms svarbesnės teigiamos naujienos. Kuo didesne empatija žmogus pasižymi, tuo sunkiau jam toleruoti neigiamas žinias. Kodėl žmonės vis tiek žiūri neigiamas žinias? Visgi baimė yra stipresnė emocija ir labiau motyvuoja nei laimės jausmas.
Todėl, susidūrę su neigiama informacija, atkreipiame į ją dėmesį, nes veikia savisauga. Tačiau vis tiek žmonės linkę į pozityvias žinias. Dabar populiarėja psichologinis metodas – informacinis apsivalymas. Jo metu žmonės kokiai savaitei atsijungia nuo žinių arba renkasi tik pozityvias.
– Ar šis metodas susijęs su negatyvumo kiekiu?
– Veikia ir tai. Vyrauja itin dideli informacijos srautai, neigiamos žinios laimi santykiu 1:17. Tai beprotiškai didelis krūvis smegenims ir nervų sistemai.
– Ar manote, kad realu įgyvendinti jūsų idėją?
– Be abejo. Trukdyti gali nebent įsitikinimai. Tačiau jei žiniasklaidos atstovai galvos, kad lengviau parduoti neigiamas žinias, toli nenueisime. Tyrimai taip pat rodo, kad žiniasklaida daro įtaką poreikiui. Todėl jei bus dalijamasi teigiamomis žiniomis, žmonės prie to pripras ir patys norės dar daugiau pozityvių žinių. Taigi manau, kad viskas įmanoma.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertė: šių profesijų atstovai yra linkę į neištikimybę2
Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės būna neištikimi, bet ar kada pagalvojote, kad tam įtakos gali turėti ir jūsų mylimojo pasirinkta karjera? ...
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...