- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visada atsiras tokių, kurie sakys, kad visuomenėje yra didesnių problemų nei artėjančios šventės. Tačiau tos šventės daugiau ar mažiau paliečia mus visus. Vieniems tai – liūdesio, kitiems – džiaugsmo metas. Kodėl taip yra, į žurnalistės klausimus atsakė gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis LNK reportaže.
– Kodėl mes skirtingai išgyvename šventes?
– Labai paprastas atsakymas – todėl, kad mes esame skirtingi. Ir todėl, kad norime ar nenorime, turime savo biografijas, šeimos tradicijas, savo suvokimą, kas šiandien vyksta. Ir kai kam tikrai gali pasirodyti, kad tos šventės visai nesvarbu. Kad šiuo metu vyksta gerokai svarbesnių ir baisesnių dalykų, pavyzdžiui, karas Ukrainoje. Tačiau, jei mes pažiūrėtume į šimtametes tradicijas, tai nepaisant visokių karų, nelaimių, bėdų, vis dėlto šventės būdavo. Dabar jos tik tapo labiau komercinės. Vis dėlto visais laikais namuose Kūčių vakarą žmonės susirinkdavo ir bandydavo atkurti ryšius, atšvęsti tą šventę per dvasinį šeimos artumą. Ir ta tradicija turėti ant stalo dar vieną tuščią lėkštelę tam, kuris galbūt nesuspėjo sugrįžti ir ateis dabar pas mane, yra nepaprastai simboliškas. Ir tikrai mes dabar turime priimti daugybę žmonių, kurie savo namų nesuras. Ir jiems reikalinga ta lėkštelė, kad jie galėtų nors truputėlį pasidalinti su mumis ta švente.
Kai kam tikrai gali pasirodyti, kad tos šventės visai nesvarbu. Kad šiuo metu vyksta gerokai svarbesnių ir baisesnių dalykų, pavyzdžiui, karas Ukrainoje.
Galvoju, kad mes turėtume suvokti, jog pati šventė turi daug sluoksnių. Tikrai tai ne apie valgymą, tikrai tai ne apie tuos dvylika patiekalų, o – apie kažkokį tai dvasinį ryšį tarp žmonių, kurie turi bendrą gyvenimo supratimą. Kad tai – mūsų visų bendravimo rezultatas, ypač jei aš vienas gyvenu savo gyvenimą. Tai – šventė, kuri yra ne vien apie linksmybes, ne vien apie malonių kažkokių, džiugių dalykų darymą. Bet ir tai – taip pat.
Manau, tie, kurie sugeba taip suvokti šventę, tai jie ja ir pasinaudos. Bet yra labai daug žmonių, kuriems atrodo, kad šie dalykai nesvarbūs. Nežinau, verslas, pinigai, darbas jiems svarbu, o žmonės – ne. Ir tada jiems tas susibūrimo būtinumas tampa tarsi priverstinis. Ir jiems tai nemalonu, erzina, ir iš tikrųjų jiems nėra šventės. Taigi mes esame skirtingi, ir šventes suvokiame skirtingai.
– Tuomet ką daryti ir vieniems, ir kitiems? Kaip tiems, kuriems šventė yra džiaugsmas, laimė, vėliau neįkristi į liūdesio duobę. Ir ką daryti tiems, kuriems šis šventinis periodas, šurmulys yra kančia.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kai kalbame apie tuos, kurie per daug džiaugiasi švente, tai tikrai kartais būna ir šita duobė, į kurią įkrenta dėl per didelio euforiško priėmimo to, kas vyksta. Bet jei šventę suvokia, kaip tam tikro bendrumo ir santykių puoselėjimo laiką, tai to kritimo į duobę neturėtų būti. Todėl nereikia per daug bijoti, jeigu mes šioje šventėje įžvelgiame prasmę.
Bet mes turime suprasti, kad tikrai daugelį gyvenimo dalykų savo jausmais nuspalviname mes patys.
Tiems žmonėms, kuriems liūdna, ir kuriuos ta šventė erzina, negaliu duoti kažkokio universalaus recepto. Va, dabar pasakys Laurinaitis ir visi kaip pirštu spragtelėjus pasidarys laimingi, ne. To tikrai nebus. Bet mes turime suprasti, kad tikrai daugelį gyvenimo dalykų savo jausmais nuspalviname mes patys. Ir jeigu matome kažką juodai, tai ir tampa juoda mano gyvenimo biografijos dalimi. Jeigu vis dėlto mes pabandome pamatyti, kas gali iš to išaugti, kas gali būti galimybe ne tik nuo manęs priklausančio, bet ir nuo tų, su kurias aš esu, tas netikėjimas, nelaukimas šventės gali pasikeisti į pakankamai pozityvų išgyvenimą.
– Galbūt tokiems žmonėms būtų naudinga susirasti veiklos, kažkam padėti, pasavanoriauti. Tai būtų išeitis?
– Manau, savanorystei reikia ne tik švenčių, ji turi būti kasdieninė, nes dabar tikrai yra situacija, kai mūsų reikia kitiems žmonėms. Galvoju, kad tas šventinis vakaras, ta Kūčių naktis yra tas dalykas, kuris iš tiesų artina mus prie pačių artimiausių, brangiausių žmonių. Ir tada jau galvoti apie tuos papildomus darbus galbūt nereikėtų. Grįžkime prie saviškių.
– O ką daryti vienišiems žmonėms?
– Galvoju, kad kiekvienas žmogus turi kažką, su kuriuo norėtų arba galėtų būti kartu tą vakarą. Jeigu tokių žmonių nėra, galbūt yra galimybių paieškoti kažkokių tai vietų, kur ši vakarienė bus vis vien pateikiama. Ir ta tuščia lėkštutė galbūt padėta būtent jiems...
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...