- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Suaugusiųjų psichologinė sveikata Lietuvoje praėjusių metų lapkritį sugrįžo į priešpandeminį lygį, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Reprezentatyvios gyventojų nuo 18 iki 75 metų apklausos duomenimis, 2021 metų lapkritį 60,4 proc. žmonių psichologinė savijauta įvertinta kaip gera. Tuo metu 2020-ųjų balandį, kai Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas, tokių žmonių buvo 46,2 procento.
2013–2017 metais Vilniaus universiteto (VU) Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros mokslininkų atliktas tyrimas rodė, kad tuomet kaip gera psichologinė sveikata įvertinta 61,2 proc. Lietuvos gyventojų.
„Iš esmės, įvertinus skirtingų tyrimų rezultatus, matome, kad mes grįžome į priešpandeminį lygį“, – BNS antradienį teigė VU Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas, Vyriausybės nepriklausomų ekspertų tarybos narys Paulius Skruibis.
Šiuos duomenis jis pirmadienį apibendrino Nepriklausomų ekspertų tarybos posėdyje.
Jo teigimu, 2020-ųjų balandį psichologinės būklės pablogėjimą lėmė karantinas ir su juo susiję suvaržymai.
Labai ryškiai matėsi, kad moterys jautėsi blogiau nei vyrai. Ir tas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse siejama su tuo, kad karantino metu darbo namuose pasiskirstymas buvo labai netolygus ir moterims buvo labai sunku.
„Buvo ribojami žmonių kontaktai, jie mažiau judėjo, o tai vis tik yra susiję tiek su fizine, tiek su emocine sveikata. Žmonės buvo tokioje šoko reakcijoje, nežino, ko tikėtis, ko laukti“, – dėstė psichologas.
Pasak jo, praėjusių metų vasarį atliktas tyrimas atskleidė, kad antrasis karantinas taip pat turėjo neigiamos įtakos, tačiau ji buvo mažesnė, mat tuomet 53,6 proc. žmonių psichologinė savijauta įvertinta kaip gera.
„Deja, neturime 2020 metų vasaros duomenų. Manyčiau, kad galėjo būti pakilimas ir vėl kritimas, tačiau mes jo tiesiog nematome. Tad, jei taip vienu sakiniu apibendrinus: kai karantinas, žmonės jaučiasi blogai, kai jo nėra – žmonių savijauta gerėja“, – dėstė P. Skruibis.
Analizuojant tyrimo pernai lapkričio tyrimo duomenis nenustatyta psichologinės gerovės skirtumų pagal lytį, amžių, išsilavinimą, pajamas, šeimyninį statusą, gyvenamąją vietą.
Gyventojų psichologinė gerovė skiriasi tik pagal pagrindinį užsiėmimą – prasčiausia yra bedarbių psichologinė gerovė.
„Jei mes žiūrėtume į 2021 metų vasario mėnesio tyrimą, ten labai ryškiai matėsi, kad moterys jautėsi blogiau nei vyrai. Ir tas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse siejama su tuo, kad karantino metu darbo namuose pasiskirstymas buvo labai netolygus ir moterims buvo labai sunku“, – sakė psichologas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių psichologinė gerovė statistiškai reikšmingai nesiskiria. Ji taip pat nesiskyrė tarp turinčių galimybių pasą bei jo neturinčių.
P. Skruibio teigimu, minėtų apklausų duomenys neatskleidžia vaikų psichologinės būklės pokyčių, bet kiti tyrimai rodo, kad juos koronaviruso pandemija paveikė bene labiausia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...