– Šiek tiek padidėjęs cholesterolis – tik vyresnių žmonių problema ar ir jauni su tuo susiduria?

– Pastebim, kad ne tik senyvo amžiaus žmonės, bet ir jauni ateina. Atlikus tyrimus randame padidėjusį cholesterolio rodiklį. Aišku, reikia vertinti visą paletę, ne tik tą bendrą cholesterolį, bet ir mažo tankio lipoproteiną, kuris skiriamas kaip blogasis, ir gerąjį – didelio tankio lipoproteiną. Abiejų santykis ir rodo tikrą vaizdą. Iš tiesų ir jaunimas susiduria su tuo, kad cholesterolio rodikliai būna aukšti.

– Kada jau sunerimti ir kalbėti su gydytoju, kad galbūt jau reikėtų medikamentinio gydymo, o kada dar įmanoma patiems kontroliuoti situaciją?

– Pirmiausia reikia įsivertinti būklę, ar žmogus pakankamai sveikai maitinasi, ar fizinis aktyvumas yra pakankamas, ar daug streso patiria. Nes yra daug veiksnių, kurie sąlygoja cholesterolio padidėjimą. Aišku, yra hipotezių, kad ir genetika turi įtakos.

– Kokie dar blogi įpročiai gali lemti aukštesnį cholesterolį?

– Viršsvoris taip pat skatina, mityba nesveika, rūkymas, alkoholio vartojimas. Visą tai reikėtų riboti ir propaguoti sveiką gyvenseną.

– Ar įmanoma gyventi be streso? Nes jauni žmonės gyvena greitai ir to streso yra daug. Kiek cholesterolio ryšys yra glaudus su stresu?

– Iš tiesų stresą suvaldyti yra sunku, bet įmanoma bandyti jį sumažinti. Yra visokių tyrimų ir mokslinių įrodymų, kad tiesiog reikia bandyti sau įsiteigti, jog diena yra gera, kas gero įvyko tą dieną. Tada teigiamos emocijos skatina geresnių hormonų išsiskyrimą ir stresas mažėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek realu, kad susimažinę kasdienį stresą matysime ir mažesnius cholesterolio rodiklius?

– Tiksliais parametrais to neįmanoma nusakyti, nes ir paties cholesterolio koncentracija kinta nuo daug įvairumo. Bet pastebėta, kad tiems žmonėms, kurie mažiau stresuoja, jų cholesterolis mažesnis.

– Kaip keisti mitybą? Kokius produktus reikėtų įsivesti, kokių atsisakyti visiškai?

– Labiausiai, aišku, reikėtų atsisakyti riebios mėsos, riebių produktų. Stengtis valgyt ne tik liesesnę mėsą, bet taip pat liesus pieno produktus. Įsivesti į maisto racioną žuvies patiekalus, kad bent jau du-tris kartus per savaitę būtų. Ir atsisakyt visokių majonezų, padažų, saldiklių. Saldumynai irgi daug įtakos turi. Reikėtų valgyti vaisius ir daržoves

– Palmių aliejus, pavyzdžiui, yra sutinkamas daugelyje produktų. Ar jis gali turėt įtakos cholesteroliui?

– Iš tiesų, taip. Palmių aliejus nerekomenduojamas vartoti kaip ir kokosų aliejus.

– Kokį aliejų naudot tada?

Pastebėta, kad tiems žmonėms, kurie mažiau stresuoja, jų cholesterolis mažesnis.

– Linų sėmenų labai gerai. Rapsų irgi galima.

– Ar geras alyvuogių?

– Irgi tinka.

– Kokie papildai dar gali padėti reguliuoti cholesterolį? Ko ieškoti vaistinėje?

– Vaistinėje, aišku, pasiūla yra labai didelė. Yra skiriami tokie rudųjų ryžių preparatai, jie padeda. Aterolipas toks yra ir kiti preparatai, kurie mažina cholesterolio koncentraciją. Yra labai didelė pasiūla.

– Gal yra dar kokių natūralių priemonių – arbatos, žolelės?

– Gudobelių preparatai yra skiriami, jie irgi mažina cholesterolio kiekį.

– Ir sportas? Kiek sporto?

– Skaitoma, kad bent du-tris kartus per savaitę tikrai reikėtų skirti bent po 30 min. sportui. Nebūtina, kad jis būtų labai intensyvus, nors ir minimali mankšta namie irgi yra gerai.

– Ar galima sportą pakeisti žingsniavimu?

– Galima. Bet koks sportas, koks yra malonus. Svarbiausia nepakenkti sveikatai, nepersistengti, nepersitempti, bet tiek vaikščiojimas, tek mankštos tinka puikiai.