Po to, kai nuo pūslelinės sukeltų komplikacijų mirė gimnazistė, daugelis į šį virusą žvelgia baugščiau nei iki šiol. Medikai ramina, kad juo yra užsikrėtę dauguma suaugusių žmonių, tačiau šios ligos komplikacijos paliečia toli gražu ne kiekvieną.

Baimę sėja nežinojimas

Pūslelinė arba kitaip vadinamas herpes virusas yra dažna infekcija. Tad daugelis žmonių, išgirdę apie gimnazistės iš Alytaus staigią mirtį nuo šios ligos komplikacijos, gerokai sunerimo.

Septyniolikmetei buvo nustatytas virusinis galvos smegenų uždegimas, sukeltas herpes viruso.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės 2-ojo infekcinio skyriaus vedėjos Rasos Girdžiūnienės, baimę sėja nežinojimas.

Geriau su medicina susipažinęs žmogus žino, kad būna įvairių virusų, galinčių sukelti rimtas komplikacijas, kurios gana dažnai baigiasi mirtimi arba neįgalumu.

„Paprastasis herpes virusas yra gana skvarbus. Iš kraujo per kvėpavimo takus jis gali patekti į smegenų skystį ir sukelti smegenų uždegimą“, – paaiškino gydytoja.

Pasak R.Girdžiūnienės, šis procesas vyksta labai greitai, tad ir galvos smegenys pažeidžiamos žaibiškai. Būtent dėl šios priežasties gydytojų pastangos padėti pacientui ne visada būna vaisingos.

Įspėja pakitęs elgesys

Oficialioji medicinos statistika teigia, kad per 70 proc. suaugusiųjų yra užsikrėtę herpes virusu, tačiau jis pasireiškia tik nusilpus imunitetui. Komplikacijos taip pat užklumpa ne visus.

„Juk ne kiekvienam, susirgusiam gripu, baigiasi blogai, o kitam ir susirgus sloga gali kilti komplikacijų. Viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuniteto“, – pastebi vedėja.

Galimas galvos smegenų uždegimas pasireiškia pakilusia temperatūra, kuri ne visada būna aukšta, taip pat galvos skausmu, koordinacijos, elgsenos sutrikimu.

Kai artimieji pastebi, kad ligonis būna mieguistas, neadekvačiai elgiasi, reikėtų kreiptis į medikus. Tolimesni tyrimai padės nustatyti tikslią negalavimų priežastį. Mat tokie požymiai gali pasireikšti ir dėl aukštos temperatūros.

Apsaugo imuniteto stiprinimas

Herpes virusu užsikrečiama per kvėpavimo takus, glaudų kontaktą ar žaizdeles.

„Bučiuotis ir kvėpuoti nenustosime, tad svarbiausia apsaugos priemonė būtų imuniteto stiprinimas, o susirgus nereikėtų skubėti dirbti, kol visiškai nepasveikote ir nesustiprėjote“, – patarė gydytoja.

R.Girdžiūnienės praktikoje pasitaikė atvejų, kai dėl virusinės kilmės galvos smegenų uždegimo pacientas neišgyvena arba tampa neįgalus.

Mirtingumas nuo šios ligos įprastai siekia apie 20–30 proc.