„Paukščių gripas yra paukščių virusinė liga, (...) kuria pagrinde serga laukiniai, pirmiausia, vandens, paukščiai, virusu gali užsikrėsti ir katės, lapės, galvijai, ruoniai ir kiti žinduoliai. (...) Dėl glaudaus kontakto su susirgusiais paukščiais ar gyvūnais virusu gali užsikrėsti ir žmogus“, – Eltai perduotame komentare cituojama NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.

NVSC duomenimis, Lietuvoje nėra registruota atvejų, kai asmuo suserga paukščių gripu, tuo metu Europos šalyse registruoti tik keli pavieniai atvejai tarp asmenų, kurie turėjo glaudų kontaktą su paukščiais, t .y. buvo susiję su ūkiais, kuriuose buvo registruoti susirgimai paukščių gripu tarp paukščių.

Visgi, ji neslepia, kad situacija galėtų tapti pavojingesnė, jei dėl viruso mutacijų paukščių gripu žmonės galės užsikrėsti ne tik nuo gyvūnų, bet ir juo sergančių žmonių.

„Kad gripo virusas galėtų sukelti epidemijas ar pandemijas, virusas turi pradėti plisti nuo žmogaus žmogui, t. y. pereiti rūšinį barjerą. Kol kas plitimas tarp žmonių nėra registruotas, tačiau realiai grėsmė išlieka, todėl būtina išlaikyti budrumą“, – teigė specialistė.

„Dauguma paukščių gripo tipų nesukelia ligų žmonėms arba sukelia tik lengvus negalavimus, tokius kaip karščiavimas ar konjunktyvitas. Simptomai panašūs į peršalimo ligų simptomus, todėl tikslią diagnozę galima nustatyti tik išsiaiškinus galimas užsikėtimo aplinkybes ir atlikus specifinius laboratorinius tyrimus“, – pažymi NVSC atstovė G. Gargasienė.

Nepaisant to, siekiant apsisaugoti nuo tokio tipo ligų, būtina nuolatinė prevencija – vengti tiesioginio artimo kontakto su negyvais ir galimai užsikrėtusiais gyvūnais ar paukščiais, neiti į vietas, kuriose buvo pastebėti nugaišę laukiniai gyvūnai ar paukščiai, pažymi G. Gargasienė. Be to, rekomenduojama apskritai neliesti sergančių ar nugaišusių gyvūnų ir laikytis sveikatos priežiūros institucijų nurodymų teritorijoje, kurioje registruojami paukščių gripo protrūkiai.

Kaip skelbia PSO, situacija dėl paukščių gripu užsikrėtusio asmens Meksikoje išskirtinė tuo, kad tai pirmasis laboratoriškai patvirtintas žmogaus užsikrėtimo A(H5N2) gripo virusu atvejis, apie kurį pranešta visame pasaulyje. Ir nors šiuo atveju asmens užsikrėtimo šiuo virusu šaltinis dar nežinomas, tačiau Meksikoje buvo pranešta apie A(H5N2) virusus, kuriais užsikrėtė naminiai paukščiai.

Be to, skelbiama, kad pagal tarptautinius teisės aktus, žmogaus užsikrėtimas nauju A gripo viruso potipiu yra įvykis, galintis turėti didelį poveikį visuomenės sveikatai, todėl apie jį turi būti pranešta PSO.

Kol kas plitimas tarp žmonių nėra registruotas, tačiau realiai grėsmė išlieka, todėl būtina išlaikyti budrumą.

Savo ruožtu remdamasi turima informacija, PSO vertina, kad šiuo metu šio viruso keliama rizika gyventojams yra maža.

GMC epidemiologas: būtina stiprinti stebėseną

Tuo metu apie naujos pandemijos rizikas kalbėdamas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto mokslininkas Gytis Dudas taip pat pažymi, kad naujos pandemijos rizika kol kas minimali. Tačiau primena apie ankstesnius virusų protrūkius ir akcentuoja, kad siekiant užkardyti gripo plitimą, pirmasis ir svarbiausias įrankis yra informacija apie jo plitimą. Todėl, pabrėžia mokslininkas, būtina stebėti kol kas kituose žemynuose fiksuojamų atvejų stebėseną.

„Pirmoji ir viena svarbiausių mūsų turimų gynybinių linijų visuomet yra informacija, todėl matant besivystančią nepalankią situaciją yra būtina stiprinti genominę bet kokio patogeno stebėseną. (...) Žinduolių užsikrėtimai paukščių gripo virusais Europoje nėra jokia naujiena ir, turint omeny H5N1 gripo A virusų situaciją JAV galvijuose, turėtume klausti savęs ar mūsų turimos stebėsenos sistemos veikia pakankamai gerai ir stebi viską, ką reikėtų stebėti, kad galėtų aptikti į ūkinius gyvūnus peršokusius virusus“, – teigiama G. Dudo Eltai raštu pateiktame komentare.

„Pavyzdžiui Lietuvoje atsakymas į šį klausimą yra vienareikšmiškas „ne“, kadangi matėme kaip SARS-CoV-2 pandemijos metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nesugebėjo aptikti bent dviejų viruso perdavimo grandinių, kurios kailinių audinių ūkiuose cirkuliavo virš metų laiko ir vėliau šokinėjo atgal į žmones“, – atkreipė dėmesį GMC mokslininkas.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu nėra jokių svertų paveikti paukščiuose cirkuliuojančius gripo A ar kitus virusus, todėl sekoskaita paremta stebėsena tiek laukiniuose paukščiuose, tiek ūkiniuose gyvūnuose, išlieka geriausiu būdu pamatyti ankstyvus bet kokių virusų šuolių į kitas rūšis ženklus ir atitinkamai organizuoti atsaką ten, kur įmanoma kažką padaryti.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro liepos 8 d. duomenimis, nuo 2003 m. iki 2024 m. gegužės 22 d. pasaulyje užregistruoti 893 žmonių susirgimo atvejai, įskaitant 463 mirties atvejus, kurie sudaro 52 proc. susirgimų paukščių gripu A(H5N1) 24 šalyse, dalijasi NVSC.

2024 m. pranešta apie 11 atvejų, įskaitant 2 mirties atvejus, keturiose šalyse: Kambodžoje (7 atvejai, 1 mirties atvejis), JAV (1 atvejis), Vietname (2 atvejai, 1 mirties atvejis) ir Australijoje (1 atvejis). Visgi iki šiol nenustatyta viruso perdavimo iš žmogaus žmogui atvejų, skelbia NVSC.

Kai kurių JAV mokslininkų įžvalgomis remdamasis virusologas Saulius Čaplinskas šią savaitę LNK žinioms teigė, kad naujausi tyrimai rodo, jog jau nebedaug trūksta iki naujos viruso mutacijos, galinčios plisti ir tarp žmonių.

„Prisiminkime – pandemijos metu mirštamumas nuo koronaviruso buvo 0,6 proc., o nuo šito viruso mirštamumas gali siekti nuo 25 iki 50 proc. Baiminamasi, kad taip neatsitiktų, užtai vykdomi platūs stebėjimai“, – LNK žinioms sakė virusologas.