Logopedė Edita Žalkauskaitė, analizuodama skaitymo ir rašymo sunkumų priežastis, mini ir genetinius faktorius, ir pabrėžia: skaitymo ir rašymo sunkumai nereiškia, kad vaiko intelektiniai gabumai yra prastesni.

Gali būti paveldima

Logopedės E. Žalkauskaitės teigimu, rašymo sunkumų gali būti įvairių: dėl girdimojo suvokimo nepakankamumo, gramatikos įgūdžių nesusiformavimo, nesusiformavusios garsinės analizės sintezės įgūdžių (vaikas nemoka išskirstyti žodžių į garsus, skiemenis).

„Garsinės analizės sintezės mokymas, darbas su fonemomis, žodžiais ypač svarbus priešmokyklinėse klasėse – tai ir skaitymo, ir rašymo pagrindas“, – teigia E. Žalkauskaitė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad dėl nesusiformavusių garsinės analizės ir sintezės įgūdžių vaikas gali prirašyti vienodų, nereikalingų raidžių, sutrumpinti žodžius, nes nesuvokia jų vientisumo. Rašymo sunkumų gali kilti ir dėl gramatinių kalbos trūkumų (vaikas netaiko taisyklių). Beje, pastebėta, kad rašymo sunkumai gali būti paveldimi.

Jeigu rašymo sunkumų kyla dėl girdimojo suvokimo nepakankamumo arba girdimasis suvokimas neišlavintas, tokie vaikai sunkiau atskiria panašiai skambančius garsus. Rašymo ir skaitymo sunkumai gali susipinti tarpusavyje, vaikas gali blogiau tarti žodžius su priebalsių samplaikomis, raidė asocijuojasi su izoliuota fonema (dažnai neišgirsta garso „i“ žodyje, ypač tarp dvibalsių arba kaip minkštumo ženklo), blogiau įsimena garsą atitinkančią raidę, dėl artikuliacijos (ypač vaikams, turintiems anatominių pakitimų: vilko gomurį, kiškio lūpą, per siaurą žandikaulį, dėl apraksijų, šveplavimo ir kt.) keičia netaisyklingai tariamus garsus ir pan.

Iš ko pastebime rašymo sutrikumus? „Pakitusi raidžių forma, eiliškumas žodyje ir rašymo krypties reversijos (veidrodinis rašymas ir pan.), rašybos taisyklių netaikymas, sakinių ribų nepaisymas (tai ypač ryšku diktuojant tekstą), neįskaitomas arba sunkiai įskaitomas raštas, praleidžiamos raidės ir pan.“, – vardija logopedė. Pasak jos, kiekvienas vaikas unikalus, todėl, įtarus galimų sunkumų, geriausia apsilankyti pas logopedą. Anot E. Žalkauskaitės, trečioje, ketvirtoje ar penktoje klasėje pastebėjus skaitymo ir rašymo sunkumų, padėti gali būti daug sunkiau.

Kada vertėtų sunerimti? Specialistės teigimu, rašymo ir skaitymo sunkumai dažniausiai atsiskleidžia pirmos klasės antroje pusėje, kai vaikai jau turi gebėti parašyti žodžius, lengvesnį sakinį.

„Jau pačioje pradžioje galima pastebėti indikacijų, tačiau dažniausiai tai priskiriame adaptacijos sunkumams, išsiblaškymui, manome, kad vaikai emociškai dar nepasiruošęs mokyklai, todėl jo nedomina raidės. Tačiau tam tikri požymiai signalizuoja, kad vaikas gali turėti sunkumų, todėl juos lengviau koreguoti kuo anksčiau kreipiantis į logopedą“, – atkreipia dėmesį E. Žalkauskaitė.

Edita Žalkauskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kada sunerimti?

Skaitymo sunkumams būdingi informacijos apdorojimo greičio, trumpalaikės atminties, girdimojo ir regimojo suvokimo, kalbos ir motorinių įgūdžių sunkumai. Pavyzdžiui, vaikas nesusieja parašytos raidės su tam tikru garsu, parašytu žodžiu, negeba sudėti garsų į žodžius arba į skiemenis, skiemenų – į žodžius, jiems labai sunku suprasti tekstą.

Pasak logopedės, skaitymo sunkumai apima tris pakopas: žodžių skaitymo sunkumai (skaitydamas praleidžia raides, skiemenis, sunku suvokti, kaip tie žodžiai susideda ir t. t.), sklandaus skaitymo sunkumai (skaitoma skiemenuojant) – būdingi šiek tiek vyresniems vaikams, maždaug nuo ketvirtos klasės. „Tai nėra sunkumas tol, kol vaikas supranta, ką skaito“, – paaiškina logopedė. Trečia pakopa – teksto nesuvokimas: vaikas nesupranta pagrindinės minties, tam tikrų žodžių tekste, perskaityto teksto.

E. Žalkauskaitė atkreipia dėmesį į dar vieną sunkumą, kurio lietuviškoje pedagoginėje psichologinėje klasifikacijoje nėra, – hiperleksiją. „Ji dažniausiai būdinga vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą arba penkerių metų amžiaus vaikams. Jie labai greitai išmoksta skaityti, bet nesuvokia teksto“, – teigia logopedė.

Kada sunerimti? „Jei vaikui pirmoje klasėje labai sunku skaityti, jis nesupranta teksto ir pan., vertėtų pasikonsultuoti su logopedu“, – sako E. Žalkauskaitė. Tyrimais nepatvirtinta, bet logopedės praktikoje dažnai pasitvirtina, kad jeigu trimetis negeba įvardyti spalvų, greičiausiai jis turės skaitymo sunkumų.

Kenčiantiems nuo disleksijos

Skaitymo ir rašymo sunkumai gali būti susiję ir su kitu populiariu sunkumu – disleksija. Disleksiją taip pat gali lydėti disgrafija (rašymo sunkumai) ir diskalkulija (matematinių sąvokų ir operacijų atlikimo sunkumai).

Pirmųjų disleksijos požymių galima pastebėti vaikui pradėjus lankyti darželį: jis nejaučia ir negali atkartoti ritmo, sunku įsiminti eilėraštukus, daineles, galimi nedideli smulkiosios motorikos sunkumai, jiems sudėtinga planuoti veiksmus. Disleksija paprastai išryškėja tada, kai vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti.

Pasak logopedės, tai labiau neurologinės kilmės mokymosi sunkumas, mokyklose gana dažnas, šį sunkumas būdingas apie 10–15 proc. žmonių visame pasaulyje. „Tačiau ir šiai problemai spręsti galima pasitelkti kompensacines priemones“, – įsitikinusi logopedė E. Žalkauskaitė.

Kaip padėti su rašymo ir skaitymo sunkumais susiduriantiems vaikams? „Koreguodami rašymo sunkumus, laviname vaiko kognityvinius gebėjimus – mokomės dirbti su tekstais, išskirti svarbiausią informaciją, taikyti rašytinės kalbos taisykles, laviname sakytinę ir rašytinę kalbą, mokomės suprasti tekstą“, – vardija logopedė.

„Užsiėmimuose su tokiais vaikais laviname fonologinį suvokimą, einame nuo žodžio prie fonemos suvokimo, žodžių skaitymo, rimavimo įgūdžių, laviname trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį. Tam padeda įvairūs kortelių, atminties žaidimai, loto ir pan., kuriuos galima žaisti ir namuose su visa šeima“, – teigia E. Žalkauskaitė. Specialistės nuomone, mokantis skaityti ir rašyti atmintis labai svarbi.

Beveik visi vaikai, kurie susiduria su skaitymo ar rašymo sunkumais, patiria didžiulę emocinę įtampą.

Skaitmeninė karta labai daug laiko leidžia naršydama išmaniuosiuose telefonuose – tai irgi gali menkinti teksto suvokimo įgūdžius. Technologijos paveikia taip, kad negalime susikoncentruoti į tekstą, ilgiau išlaikyti dėmesio. Reikia ramiai sėdėti vietoje, žiūrėti į nesikeičiantį objektą – kartais tiesiog trūksta įgūdžio ir, logopedės teigimu, kartais užtenka jį lavinti, kad teksto suvokimo sugebėjimai sugrįžtų.

„Svarbu ir sudominti tekstu, ieškoti temų, kurios įdomios vaikui. Tyrimai rodo, kad tie vaikai, kuriems tėvai skaito daug pasakų, išmoksta anksčiau skaityti, anksčiau patiria skaitymo malonumą“, – teigia E. Žalkauskaitė. Anot logopedės, užtenka 20 minučių per dieną skaityti su vaiku, kad jau būtų didelis pokytis. „Tai padeda plėsti ir turtinti pasyvųjį žodyną, iš kurio žodžiai vėliau pereina ir į aktyvųjį. Įrodyta: tam, kad sklandžiai kalbėtų, vaikas turi suprasti 20 tūkst. žodžių“, – teigia logopedė.

Kompensaciniai įgūdžiai

Anot E. Žalkauskaitės, labai svarbu skaitymo ir rašymo sunkumų turintiems vaikams ugdyti kompensacinius įgūdžius.

„Sunku skaityti? Tačiau vaikai geba puikiai mintis reikšti žodžiu! Be to, minčių išsakymas žodžiu labai pagerina emocinę vaiko būklę. Daugėja ir programų, padedančių žodžius paversti tekstu, spartėjant technologijoms tekstą jau gali perskaityti ir kompiuteris. Kai kuriems vaikams perskaityti tekstą padeda paprasčiausia liniuotė, o nuo disleksijos kenčiantiems vaikams teksto eilutes sugaudyti padeda skaidrios spalvotos skaitymo plėvelės. Suvokti tekstą palengvina įvairūs paveikslėliai ir schemos – jos labai padeda suvokti tekstą ir ryšius. Sunku rašyti ranka? Gal vertėtų leisti vaikui rašyti kompiuteriu? Kartais sunkumų patiriantis vaikas taip susitelkia į patį rašymo veiksmą, kad nepademonstruoja savo žinių“, – atkreipia dėmesį vaikų logopedė E. Žalkauskaitė.

Pasak specialistės, dabar vis daugėja naujų skaitmeninių priemonių – planšečių su tušinukais, interaktyvių skaitymo ir rašymo užduočių, kurias vaikams įdomu atlikti, daugybė programėlių, kuriose mokytojai patys gali kurti užduotis.

„Pavyzdžiui, programėle „Learning Apps“ labai paprasta naudotis, o ja galima pasidaryti puikių dalykų. Iškart matomas atlygis vaikui skatina dopamino išsiskyrimą ir suteikia patvirtinimo jausmą. Vyresni vaikai jau patys gali naudotis tomis programėlėmis“, – sako E. Žalkauskaitė.

Specialistė giria ir Lietuvos pedagogų sukurtą programėlę „Žodžių žaidimai“, kuri padeda plėsti žodyną.

Skatinti pasitikėjimą

Be minėto specializuoto dėmesio, į vaiko ugdymo procesus įtraukiant kalbos specialistus, pedagogus, psichologus ir tėvus, kaip vieną iš pagrindinių dalykų galima įvardyti draugiškos aplinkos sukūrimą.

Vaikas ne tik turi teisę į jam pritaikytą švietimo sistemą – jam turi būti užtikrinta ir aplinka, kurioje jis gali laisvai diskutuoti apie savo sunkumus, jaustis suprastas ir palaikomas, nes tik tokioje aplinkoje galima tikėtis teigiamų pokyčių.

„Beveik visi vaikai, kurie susiduria su skaitymo ar rašymo sunkumais, patiria didžiulę emocinę įtampą“, – tvirtina logopedė E. Žalkauskaitė.

Anot pašnekovės, labai svarbu sumažinti dėl skaitymo ir rašymo sunkumų kylančią emocinę įtampą, nerimą, skatinti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis. Tėvai turėtų kuo dažniau akcentuoti vaiko stipriąsias, o ne silpnąsias puses. Net ir tose srityse, kur vaikas jaučiasi silpnesnis, kalbos specialistė pataria įžvelgti progresą, pagirti vaiką – atrasti ir pamatyti ne tik tai, kas jam nesiseka, bet ir kas sekasi.

„Vaikai labai greit save nuvertina, todėl svarbu akcentuoti jų pastangas ir laimėjimus, o ne nesėkmes“, – tikina E. Žalkauskaitė. Pasak logopedės, jei vaikas emociškai gerai jausis, matys, kad jo įvertinimai gerėja, jam bus lengviau įveikti skaitymo ar rašymo sunkumus.

Logopedės teigimu, vaiko emocinė būklė labai pasikeičia ir gavus pagalbą. „Skaitymo ir rašymo sunkumai nedingsta, todėl svarbu laiku atpažinti juos, išmokyti vaiką naudotis kompensacinėmis priemonėmis, įsileisti jas į ugdymo procesą ir išmokyti vaiką su tuo gyventi“, – akcentuoja specialistė.

Anot jos, labai svarbu, kad įsitrauktų tėvai. „Logopedas – svarbu, bet tėvai – dar svarbiau, – teigia pašnekovė. – Reikia tikėti vaiku ir jam padėti. Skatinti vaiko motyvaciją – viena veiksmingiausių priemonių. Kartais net neįmanoma atpažinti, kad žmogus turi skaitymo ar rašymo sunkumų.“