„Ką valdžia turėtų daryti?“ – klausė LNK žurnalistas Higienos instituto sveikatos stiprinimų centro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Gabijos Bulotaitės.

– Kokia yra ši problema pasaulyje ir kaip atrodo Lietuva tarp kitų šalių?

– Problema – labai didelė. Lietuvoje mes irgi tą matome. Kaip rodo turimi tyrimų duomenys, yra nutukę tiek suaugę, tiek vaikai. Higienos instituto duomenimis, maždaug septyni procentai 2–18 metų vaikų yra nutukę. Didesnį nutukimą stebime tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir jų vis daugėja. 

– Kaip sparčiai šis skaičius keičiasi? 

– Žvelgiant į pastarųjų penkerių metų duomenis, matome, kad jis kasmet maždaug apie vieną proc. auga. Augimas yra labai didelis ir verčia susirūpinti. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas blogai kalbant apie nutukusius vaikus?

– Nutukimas yra problema dėl to, kad tai kenkia sveikatai. Tai labai didelis ir reikšmingas kitų susirgimų rizikos faktorius, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis debetas, įvairios vėžio rūšys. Dėl to šią problema būtina spręsti.

– Ar Lietuvos valdžia žino konkrečias to priežastis?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išskiria pagrindines nutukimo priežastis: netinkama mityba ir per mažas fizinis aktyvumas.

– Tos priežastys visame pasaulyje tos pačios. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išskiria pagrindines nutukimo priežastis: netinkama mityba ir per mažas fizinis aktyvumas.

– Ką reikia daryti?

– Kalbant apie vaikus, visų pirma reiktų galvoti apie jų mokymą – kad jie patys suprastų, kodėl yra svarbu tinkamai ir gerai maitintis. Ties tuo daug ir dabar Lietuvoje dirba Visuomenės sveikatos biurai, esantys savivaldybėse. Taip pat visuomenės sveikatos specialistai, kurie dirba ugdymo įstaigose. Švietimas yra labai svarbi misija. Ir apie tinkamą mitybą, ir apie judėjimą. Tai du svarbūs veiksniai.

– Ar šis švietimas veikia?

Turime duomenų, kad labai didelė vaikų dalis nevalgo pusryčių. Dalis jų nevalgo karštų pietų kasdien. Kalbant apie mitybą, tai yra labai svarbu.

– Veikia. Rodikliai gal nesikeičia taip sparčiai, kaip norėtume, tačiau mūsų tikslas yra bent jau stabilizuoti nutukimo augimo rodiklius. Jis veikia: matome, kad gal ir ne visais klausimais, tačiau iš dalies gerėja vaikų žinios apie mitybą, fizinį aktyvumą. Tačiau dar yra kur padirbėti. Turime duomenų, kad labai didelė vaikų dalis nevalgo pusryčių. Dalis jų nevalgo karštų pietų kasdien. Kalbant apie mitybą, tai yra labai svarbu. Kalbama ne apie tai, kad renkuosi vienokį ar kitokį produktą. apskritai – kaip aš maitinuosi, kiek kartų per dieną valgau, kiek užkandžiauju, kuo užkandžiauju – visa tai yra labai svarbu. 

– O ką daryti su suaugusiaisiais ir tais, kurie yra vyresnio amžiaus? Ar įmanoma juos perauklėti po viso gyvenimo neteisingos mitybos?

– Tai visų visuomenės sveikatos specialistų  tikslas – švietimas. Taip kaip dirba visuomenės sveikatos specialistai savivaldybėse su vaikais, taip pat dirba ir su  suaugusiaisiais. Suaugusiųjų švietimas yra labai svarbus ir vaikams, nes vaikai mato pavyzdį namuose, mato, ką valgo tėvai, ką jie įdeda vaikams į lėkštę – visa tai labai susiję.

– Pakalbėkime apie socialinius tinklus. Nemažai yra tendencijų vertinti tokį svorį, koks jis yra; mylėti save ir kitus tokius, kokie yra. Kur yra ribos? Ir ar apie tai kalbama?

– Kai kalbame apie nutukimą, nekalbame apie grožį – kalbame apie sveikatą. Nutukimas sukelia labai didelę naštą visai sveikatos priežiūros sistemai, nes  jis yra daugelio kitų susirgimo faktorius. Tų ligų gydymas kainuoja labai daug. Tai yra ir ekonominis aspektas, ir sveikata. Sveikata yra tai, kas mus labiausiai neramina kalbant apie nutukimą. 

– Kalbant apie 150 kg sveriantį žmogų nereikėtų jam sakyti: „tu man gražus toks, koks esi“? Ar jam reikėtų pasakyti, kad jis tiesiog serga?

– Žmogus gali būti gražus visokio svorio. Bet mes kalbame apie tai, koks bus poveikis jo sveikatai.