„Karantino metu paaugliai turėjo daugiau laiko, negalėjo gyvai bendrauti su draugais, todėl savo dėmesį nukreipė į internetą, kuriame gausu informacijos, kaip susirgus slėpti pirmuosius simptomus“, – pastebi Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Jūratė Baltrėnė.

Pokalbis su gydytoja apie valgymo sutrikimus ir jų pavojų tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.

– Gydytoja, kas tie valgymo sutrikimai?

– Valgymo sutrikimams priskiriama anoreksija, bulimija, persivalgymas ar vėmimas, susijęs su kitais psichologiniais sutrikimais. Praktikoje dažniausiai diagnozuojama anoreksija ir bulimija.

Valgymo sutrikimai – dvilypiai, jie ir susiję, ir kartu nesusiję su maistu. Psichologiškai alkis gali būti susijęs su įvairių stimulų alkiu ar nepatenkintais emociniais poreikiais: pavyzdžiui, kai nuolat jaučiamas emocinės paramos, rūpesčio stygius. Suvalgomo maisto kiekio kontrolė labiau susijusi su saugumo, stabilumo poreikiu. Tai simptominė išraiška, kuri kyla mėginant užslopinti ar kontroliuoti vidinį diskomfortą lemiančius stiprius jausmus. Valgymo sutrikimų kaip simptominės išraiškos paplitimas nemažai susijęs ir su socialinių tinklų naudojimu, dalijimusi informacija.

– Kuo anoreksija skiriasi nuo bulimijos?

– Anoreksija – žmogaus siekis sulieknėti, atsisakant įvairių maisto produktų, drastiškai mažinant maisto porcijas. Dažnai būna išreikšta stipri baimė priaugti svorio, pavalgius atsiranda nerimas, kaltės jausmas. Kartais pacientai gali sukelti ir vėmimą, bet, skirtingai nuo bulimijos, persivalgymų, sergant anoreksija, nebūna.

Bulimija – vienas dažniausių valgymo sutrikimų, kai žmogus epizodiškai persivalgo, o vėliau sau sukelia vėmimą. Kartais žmonės vartoja įvairias medžiagas ar medikamentus, kad sukeltų viduriavimą, pagreitintų turinio pasišalinimą iš žarnyno. Tokio elgesio tikslas – sutrikdyti maisto medžiagų pasisavinimą ir mažinti svorio augimą. Kitas populiarus valgymo sutrikimas – persivalgymas (angl. Binge eating disorder, BED) nuo bulimijos skiriasi tuo, kad žmogus po persivalgymo nevemia. Besaikis valgymas gali padėti trumpą laiką pasijusti geriau, nes smegenys gauna daugiau insulino, gliukozės. Dėl to sumažėja nerimas, pagerėja nuotaika, atsiranda energijos. Žinoma, toks persivalgymas lydi į nepasitenkinimą savo kūnu ir svoriu, ypač kai sergama bulimija.

– Kas lemia valgymo sutrikimų atsiradimą?

– Valgymo sutrikimų kilmė siejama su trauminėmis patirtimis vaikystėje, auklėjimo problemomis, impulsų kontrolės stoka, visuomenės lūkesčiais ir patiriama emocine įtampa. Jauni žmonės daug laiko praleidžia internete. Stingant brandos ir socialinės patirties, matomas idealus gyvenimas socialiniuose tinkluose iškreipia pasaulio ir savęs suvokimą, skatina siekti nerealistiškai tobulos išvaizdos ir izoliuotis ar atsiskirti. Izoliacija, atstūmimo baimė, dar labiau gilina santykių problemas, paskatina slapukavimą, mitybos problemų neigimą ir vengimą kreiptis pagalbos.

Atsižvelgiant į valgymo sutrikimų sąsajas su emocijomis, skiriama psichoterapija tiek individualiai, tiek grupinė ar visos šeimos.

– Kokį pavojų kelia valgymo sutrikimai?

– Žymiau nukritus svoriui, žmogui dažnai būna šalta net ir šiltuoju metų sezonu, trūksta energijos, sunkiau susikaupti, mokytis. Atsiranda įvairių sveikatos problemų: vystosi anemija, kaulai netenka tankio, prarandama raumenų masė, atsiranda įvairių virškinimo trakto problemų, mergaitėms gali dingti menstruacijos. Ilgainiui gali būti pažeidžiami įvairūs organai, tarp jų – širdis, gali sutrikti jos ritmas. Atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, galimi ir negrįžtami pokyčiai, mirtis.

Anoreksija pinasi su charakterio bruožais – perfekcionizmu, todėl šį sutrikimą turintys pacientai neretai siekia itin aukštų tikslų, jautriai reaguoja į kritiką ir gali jaustis labai vieniši. Taip pat šis sutrikimas yra savidestruktyvumo apraiška, todėl neretai žmonės gali būti linkę save nuvertinti, kritikuoti.

Turint persivalgymo sutrikimų, gali atsirasti refliuksas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Ilgainiui šis įprotis skatina svorio augimą ir metabolinių sutrikimų atsiradimą: didėja atsparumas insulinui, palaipsniui pažeidžiamos smulkiosios kraujagyslės, vystosi širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat intensyvėja uždegiminiai procesai organizme. Sukeldamas sau vėmimą, žmogus gana greitai gali pažeisti virškinimo sistemą: pažeidžiamas dantų emalis, vystosi dantenų ligos, seilių liaukų uždegimas, atsiranda gerklės, skrandžio skausmų. Virškinimo sistemos ligos gali komplikuotis  – itin grėsmingai plyšti stemplė ar skrandis. Taip pat dažnas vėmimas skatina dehidrataciją, išbalansuoja elektrolitus, kurie lemia raumenų silpnumą, nuovargio atsiradimą. Gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies nepakankamumo simptomų. Persivalgymo sutrikimai gali lemti inkstų veiklos sutrikimus, reprodukcinės funkcijos pokyčius ir daugybę kitų sutrikimų.

Persivalgymo sutrikimų poveikis emocinei sveikatai susijęs su savęs nuvertinimu, savikalta. Bandymas save kontroliuoti gali dar labiau didinti patiriamą įtampą, nerimą, neigiamai veikti nuotaiką. Vėl persivalgius patiriamas beviltiškumas, bejėgystė ir nemalonių, nepriimtinų jausmų ratas tik dar labiau įsisuka. Valgymo sutrikimus dažnai lydi kiti psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija ar žalingas psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Kartais žmogus persivalgymą naudoja ir kaip savęs žalojimo metodą.

– Kaip atpažinti valgymo sutrikimus?

– Maisto ribojimo ir jo atsikratymo artimieji dažniausiai nepastebi, pirmasis pastebimas simptomas – svorio kritimas. Žmogus gali sumaniai paslėpti maistą, jį išmesti ar paprasčiausiai pameluoti, kad jau pavalgė. Įprastai krintantis svoris slepiamas po apkritusiais, per dideliais drabužiais. Nusilpusi nervų sistema gali pasireikšti padidėjusiu dirglumu, nuotaikų kaita, nerimu.

Persivalgymo sutrikimą turintys žmonės, patirdami stresą, nuolatinę įtampą, valgo itin daug ir valgo toliau, net jeigu jaučiasi sotūs. Žmogus gali jaustis praradęs savikontrolę panašiai kaip ir esant priklausomybės sutrikimams. Sergant bulimija, persivalgę žmonės skuba į tualetą slapta išsivemti.

Valgymo sutrikimus pastebėti ypač sunku. Įtarti juos galima, kai žmogus dažnai išsako susirūpinimą savo išvaizda, svorio prieaugiu. Bulimijos sutrikimą turintys žmonės gali skųsti nusilpusiu imunitetu, prastu burnos kvapu, pabrinkimu žandikaulių ar skruostų srityje, pykinimu, padidėjusiu rūgštingumu, delno paviršiuje dėl skrandžio rūgšties pažeistos odos neretai atsiranda bėrimų.

– Kaip gydomi valgymo sutrikimai?

– Šių sutrikimų gydymas – kompleksinis ir jo metu taikomi įvairūs gydymo metodai. Atsižvelgiant į valgymo sutrikimų sąsajas su emocijomis, ankstyvąja patirtimi, skiriama psichoterapija tiek individualiai, tiek grupinė ar visos šeimos. Kartais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, ypač tada, kai valgymo sutrikimą lydi ir kiti psichikos sutrikimai. Svarbu prisiminti, kad valgymo sutrikimų gydymas – ilgalaikis, o prognozė – individuali. Neretai gydymas užtrunka labai ilgai, bet pasitaiko, kai pacientas, suvokęs sutrikimo priežastis, yra pasiryžęs priimti pagalbą ir keisti ankstesnius įpročius, pasveiksta labai greitai. Gydant valgymo sutrikimus, dirba daugiadalykė komanda – gydytojai dietologai, psichiatrai, dietistai, kineziterapeutai ir kiti specialistai.