- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai siekiant perdirbti kuo daugiau atliekų, kol kas neketinama įvesti jų deginimo mokesčio, sako aplinkos viceministrė. Pasak Ramintos Radavičienės, naujo mokesčio poreikio nėra, nes perdirbimas augs pakuočių gamybai naudojant daugiau perdirbti tinkamų žaliavų.
„Ar deginimo mokestis panacėja? Anaiptol. Esminių proveržių nesukurtų. Nėra Europos Komisijos rekomendacijos (įvesti tokį mokestį – BNS)“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė R. Radavičienė.
„Nustačius deginimo mokestį (...) užkrautume gyventojams įmokas, bet neturėtume geresnio rezultato“, – pridūrė ji.
R. Radavičienė tikisi, kad atliekų perdirbimas išaugs, kai pagal Europos Sąjungos reikalavimus keisis gamyba – pirmenybė bus skiriama tinkamoms perdirbti medžiagoms.
Nustačius deginimo mokestį (...) užkrautume gyventojams įmokas, bet neturėtume geresnio rezultato.
„Labai viliamės, kad didesnė transformacija įvyks ir gaminių gamyboje pasirenkant tinkamas perdirbimui medžiagas, visų pirma pakuotėse, kas leis transformuoti ir atliekų, kurios šiai dienai surenkamos, sudėtį“, – kalbėjo R. Radavičienė.
Tačiau viceministrė pripažino, kad su Europos Komisija (EK) diskutuota dėl atliekų deginimo mokesčio.
„Labai prašėme patarimo, nes jie mato platų paveikslą kitose valstybėse narėse, kokį poveikį toks mokestis turėtų ir darytų“, – tvirtino R. Radavičienė.
Jos teigimu, nedaug valstybių turi tokį mokestį: „Absoliuti mažuma turi“.
Tuo metu organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius sako, kad toks mokestis duotų naudos ir klausė, ar Aplinkos ministerija planuoja įvesti deginimo mokestį.
Pasak jo, 2018 metais komunalinių atliekų perdirbimo rodiklis siekė daugiau nei 52 proc., o dabar – apie 40 proc.: „Nuo 2018 mažėja perdirbimas, o didėja deginimas. Ir visiškai nesiimama nieko, kad tas būtų pakeista“.
D. Tracevičius komitete teigė, kad ministerija ieškojo būdų, kaip „apskaityti atliekų deginimą Akmenės cemento gamykloje kaip perdirbimą“.
Pasak jos, EK Lietuvą giria už nustatytą rodiklį, kad deginimas nekonkuruotų su perdirbimo pajėgumų plėtra.
Lietuva siekia 2030 metais perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių ir 70 proc. pakuočių atliekų, o po 2035 metų – atitinkamai 65 proc. ir 75 proc.
Europos Sąjungos tikslas yra iki 2030 metų pasiekti, kad pakartotinai būtų panaudojama arba perdirbama 60 proc. komunalinių atliekų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus1
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais34
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...