- Erika Alonderytė, Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos eksportui gegužę susitraukus antrą mėnesį iš eilės, vieni ekonomistai sako, kad eksportą mažina išaugusios žaliavų kainos ir vangesnė paklausa. Anot jų, visoje Europos gamyboje juntamos sulėtėjimo nuotaikos. Kiti analitikai pastebi, kad kai kurių prekių eksporto vertė šiemet dėl didėjančių kainų augo, be to, vis dar didėjo prekybos su Rusija ir Baltarusija apimtys.
„Po truputį išsikvepia eksporto lokomotyvas, kuris buvo labai svarbi ekonomikos augimo dedamoji pastaraisiais metais ir tam yra nemažai išorinių priežasčių, nes visoje Europos Sąjungoje po truputį gamybos srityje juntamos sulėtėjimo nuotaikos, pasikeitę lūkesčiai, prie to prisideda ir rekordiškai išaugusios žaliavų kainos, ilgą laiką užsidariusi Kinija ir daug tarptautinių aplinkybių“, – BNS penktadienį sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Kadangi esame maža ir atvira ekonomika, tie išoriniai faktoriai ir lemia eksportuotojų rodiklių dinamiką“, – pridūrė ji.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad importo ir eksporto rodikliai gegužę, palyginti su balandžiu ir kovu, buvo neblogi, nors jis pastebi, kad kai kurių prekių eksporto vertė augo dėl didėjančių kainų.
„Gegužės mėnesio duomenys yra pakankamai neblogi, bet juos vertinant reikia suprasti, kad vertės padidėjimą išpučia kainų augimas. Žiūrint į pagrindines eksporto grupes – ar tai būtų baldai, medienos, metalo gaminiai, javai, pieno produktai, elektronika – visur stabilus augimas, ne ką mažesnis nei balandį–kovą. Tai, kaip ir ankstesni pramonės rodikliai, rodo, kad situacija nėra stipriai pablogėjusi“, – BNS penktadienį sakė T. Povilauskas.
Jo manymu, bendrus eksporto rodiklius blogino naftos perdirbimo ir importo gamykloje „Orlen Lietuva“ beveik du mėnesius trukęs kapitalinis remontas.
„Degalų eksportas gegužę buvo sumažėjęs, bet „Orlen Lietuva“ buvo remontuojama ir, nors buvo prikaupta atsargų, eksporto tempai buvo mažesni už balandį ar kovą“, – teigė T. Povilauskas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet, palygint su pernai geguže, vis dar augo importo, eksporto ir reeksporto apimtys į šalis agresores – Rusiją ir Baltarusiją.
„Iš moralinės pusės tie skaičiai atrodo nekaip, nes į Baltarusiją reeksportas gegužę didėjo: palyginti su praėjusiais metais, šiemet kovą ir balandį jis mažėjo, o gegužę buvo 4 proc. didesnis nei prieš metus. Bendroje sumoje jo vertė augo. Taip pat su Rusija – balandį eksportas ten buvo mažesnis 50 proc., o gegužę – 37 proc. Galvojome, kad smukimas didės, bet jis mažėja“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Tačiau tai ekonomistas sieja su Europos Sąjungos taikomų sankcijų pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu verslas skubėjo apsirūpinti žaliavomis iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Žinoma, ir čia reikia vertinti kainų augimą. Savaime suprantama, kad pereinamuoju laikotarpiu verslas prikaupė atsargų, o dabar, įsigaliojus sankcijoms, bus įdomu pažiūrėti, kur bus tos naujos rinkos, iš kurių bus importuojamos medžiagos. Manau, kad vasarą tai paaiškės“, – sakė ekonomistas.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, pastaruoju metu ypač neramina lūkesčių tendencijos, dėl galimos recesijos pradeda nuogąstauti tiek centrinių bankų, tiek ir didžiausių šalių analitikai.
„Aplinkybės itin neraminančios: tiek karas, tiek aukštos žaliavų kainos, tiek ir paūmėjusi pleištis tarp Rytų ir Vakarų ekonomikos židinių, visa tai niaukia perspektyvas. Nerimas dėl recesijos baimės veikia lūkesčius ir matome tai, kad įmonės santūriau savo planus dėliojasi, programuoja jų išsipildymą“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistės teigimu, labiausiai eksportą mažina išaugusios sąnaudos dėl išorinių veiksnių, žaliavų rinkų tendencijų, be to, jaučiamas spaudimas dėl darbo sąnaudų. Prie prastesnių tendencijų prisideda ir vangesnė paklausa.
„Besipučiančios sąnaudų eilutės sukuria labai daug įtampų įmonėms, o iš kitos pusės, vangesnės paklausos aplinkybės Vakaruose, nes sąnaudos auga ne vien Lietuvoje, o ir kitose šalyse ir jau gniaužia galimybes didinti importą iš mūsų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, dėl situacijos neapibrėžtumo kol kas sunku pasakyti, kaip toliau vystysis situacija, tačiau numatomas vangesnės ekonomikos raidos etapas, negalima atmesti ir techninės recesijos.
Lietuvos prekių eksportas šiemet gegužę, palyginti su balandžiu, traukėsi 0,3 proc. iki 3,46 mlrd. eurų, o importas – 7,5 proc. iki 3,98 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 5,9 proc. iki 2,11 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas siekė 523 mln. eurų.
Sausio–gegužės mėnesiais Lietuvos prekių eksportas siekė 16,7 mlrd. eurų – 29,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Importas siekė 19,7 mlrd. eurų – 41,6 proc. daugiau.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 33,8 proc. iki 10,6 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas siekė 3 mlrd. eurų.
Per metus – gegužę, palyginti su 2021 metų geguže – eksportas padidėjo 26,3 proc., importas – 28,2 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai kelionėms negaili ir penkiaženklės sumos: kokios šių metų turizmo tendencijos?
Kaip lietuviai keliaus šiemet ir kokios šių metų turizmo tendencijos? Kelionių ekspertai sako, kad toliau populiarėja tolimi kraštai, tokie kaip Vietnamas, Šri Lanka ir Tailandas. Taip pat pastebimas vidutinės keliautojo i&scar...
-
2024-ieji restoranų verslui buvo nuostolingi: apyvartos smukimo mastai stulbina
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2024 metais, palyginti su 2023-iaisiais, augo 4,7 proc. ir siekė 19,5 mlrd. eurų (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, be PVM), pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybėje – siūlymas laikinai stabdyti antro vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną
Vyriausybė sieks laikinai stabdyti antrojo 700 megavatų (MW) strateginio vėjo parko Baltijos jūroje rangos darbų konkursą. ...
-
Nusiteikite: šventės šiemet kainuos dar brangiau
Nors už lango vis dar niūrus sausis, šiltnamiuose jau pražydo pirmosios tulpės. Gėlininkai sako, kad šiemet įprastų tulpių mažai – žmonės ieško išskirtinių formų ir spalvų, kad kartais net sunku pasakyti, kokia t...
-
Apie išmokas Lietuvos ūkininkams: tai yra skandalas
Ūkininkai piktinasi – konkuruoja toje pačioje rinkoje, tačiau gauna kone trečdaliu mažesnes Europos Sąjungos (ES) paramos išmokas nei vidurkis. Kad padėtį reikia išlyginti, sako ir naujasis žemės ūkio ir maisto eurokomisaras, ta...
-
Iki istorinio žingsnio liko nedaug: bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės
Liko vos dvi savaitės iki istorinio žingsnio – Baltijos šalys atsijungs nuo sovietinės elektros sistemos, dar kitaip vadinamo BRELL žiedo. ...
-
Lietuva tęsia milijardų paieškas
Siūlymų, iš kur gauti pinigų gynybai, kaip iš gausybės rago. Prezidentūra norėtų gauti daugiau lėšų apmokestindama valstybės rezervus, paimti ir įdarbinti žmonių indėlius, dar labiau prispausti šešėlį, na ir, ...
-
Lietuvoje – vis daugiau darbo jėgos iš užsienio: prakalbo apie vieną šalį
Lietuvoje daugėja leidimą gyventi šalyje turinčių filipiniečių, dvigubai padidėjo leidimus turinčių Pakistano, Bangladešo ir Indijos piliečių skaičius, rodo sausio mėnesio Migracijos departamento duomenys. ...
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...