- Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių maiste yra per daug riebalų, cukraus, druskos ir trūksta maistinių skaidulų. Dėl to šalies gyventojai kenčia nuo nepalankaus sveikatai maisto sukeliamų ligų. Galbūt jų mitybos įpročius būtų galima pakeisti sveikatai kenkiančius produktus apmokestinus didesniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu?
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas mano, kad taip.
„Vienas efektyviausių sveiko maisto reguliavimo veiksnių yra kaina, nes žmogus turi turėti vidinės motyvacijos gyventi sveikai, maitintis sveikai, tačiau tuos, kurie neturi tokios motyvacijos, paprastai motyvuoja kaina“, – LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ sakė jis.
Kaip pavyzdį A. Kranauskas pateikė Airiją, kur produktams yra taikoms 0 proc. PVM. Išskyrus tuos produktus, kurie yra nepalankūs sveikatai – cukrus, riebalai ir t.t. Jiems PVM yra panašus, kaip ir Lietuvoje.
Nepalankiais sveikos mitybos ekspertas vadina tuos produktus, kurie yra pagaminti pramonės. Neapdoroti vaisiai, daržovės, žalia žuvis yra palankūs be jokių kriterijų.
A. Kranausko manymu, sveiką maistą gaminti norinčiai pramonei galėtų padėti mokesčių sureguliavimas ir iš Žemės ūkio ministerijos skiriama parama.
Tačiau Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis nebuvo sužavėtas tokiu pasiūlymu.
Jo teigimu, tai būtų valstybės pagalba, skiriama iš nacionalinio biudžeto, o Žemės ūkio ministerija užsiima tik tinkamų gamybos būdų priežiūra ir nėra sveikos mitybos iniciatyvų organizatorė.
R. Krasuckis sakė, kad jam riebūs produktai patinka. „Man lašiniai yra žinomi nuo vaikystės, tai tokio produkto, jūsų manymu, nebeturėtų būti Lietuvoje arba jį reikia riboti?“ – klausė jis A. Kranausko.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas paaiškino, kad jo pasiūlymas sveikatai nepalankius maisto gaminius tiesiog apmokestintų labiau už tuos, kurie yra sveikesni.
„Yra paskaičiuota, kad vien nutukimas ir jo sukeltos ligos, neįgalumas kainuoja apie 7 proc. šalies biudžeto. Atitinkamai galima pažiūrėti ir į kitas ligas, kurios susijusios su nesveikais produktais. Tai didelė našta.
Yra priimta Sveikatos apsaugos organizacijos Europos padalinio politika, kuri vadinasi „Sveikata visose politikose“. Ji teigia, kad visos institucijos turi galvoti apie tai, kaip žmonės daryti sveikesniais, nes visuomenė sensta, žmonių sveikata negerėja, jos palaikymo išlaidų reikia vis daugiau“, – aiškino A. Kranauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?12
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...