- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau kylant diskusijoms apie Ukrainos atstatymui ir ekonomikos gaivinimui reikalingas lėšas, ekonomistai mano, kad kalbėti apie galimą pagalbą karo krečiamai šaliai dar per anksti. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, pačią Europą gali ištikti recesija, tad žemyno šalys turės rūpintis savo ekonomikomis, o ne pagalba Ukrainai.
Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, tikėtina, kad Ukrainos atstatymo procesai prasidės apie 2027 m., jau prasidėjus naujam ekonominiam ciklui.
Pasak N. Mačiulio, Ukrainai „Maršalo planas“ reikalingas, tačiau Europos ar Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikas tai tik dar labiau kaitintų. Anot jo, dėl rekordiškai brangių žaliavų, didelio pasiūlos ir paklausos disbalanso šie regionai patys susiduria su ekonominėmis problemomis, recesijos grėsme.
„Juk dabar turime tikrai daug dešimtmečių nematytą situaciją dėl žaliavų, komponentų, darbuotojų trūkumo, klestinčios, milžiniškos paklausos, kurios nepasiveja pasiūla, turime infliaciją, kuri yra didžiausia per 40 metų“, – trečiadienį vykstančiame ekonomikos ir politikos forume „Lietuvos Davosas“ sakė N. Mačiulis.
„Jei Europoje bus recesija, iš jos išeisime ne atstatinėdami Ukrainą, o kaip tik garsiau bus kalbama apie būtinybę pirmiausia padėti sau, vystyti savo infrastruktūrą, savo energetiką ir tik paskui žiūrėti į kitus“, – pabrėžė ekonomistas.
Prieš diskutuojant apie konkrečius planus Ukrainai atstatyti N. Mačiulis visų pirma ragino sulaukti karo pabaigos, kadangi dabar „dar papildomos išlaidos, dar centrinių bankų parama, biudžetų deficitai, skolinti pinigai ir Ukrainos atstatymas sukeltų dar didesnes įtampas ir infliaciją“.
N. Mačiulis / I. Gelūno / BNS nuotr.
Diskusijoje taip pat dalyvavęs M. Dubnikovas teigė, kad Ukrainos atstatymas turėtų prasidėti 2027 m. Anot jo, pačioje Europoje ekonominė padėtis iki tol bus pasikeitusi.
Tai milžiniška šalis su didžiuliais poreikiais, didžiuliais sugriovimais. Ten reikės didelių investicijų, kas gali paskatinti ekonominį augimą.
„Kol visi Maršalo ir ne Maršalo planai bus įgyvendinti, turėsime ir ekonominį sulėtėjimą, ir kainų stabilizavimąsi. Ir tada galbūt bus laikas atstatinėti tą didžiąją šalį, kuri yra milžiniška“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Pasibaigus karui, eksperto įsitikinimu, Ukrainai reikės milžiniškų investicijų, kurios, prasidėjus naujam ekonominiam ciklui, gali skatinti ekonomikos augimą.
„Tai milžiniška šalis su didžiuliais poreikiais, didžiuliais sugriovimais. Ten reikės didelių investicijų, kas gali paskatinti ekonominį augimą – reikės ir betono, ir cemento, ir stiklo. Vien kiek reikės stiklo langams, kurie buvo išdaužyti“, – svarstė M. Dubnikovas.
„Tai generuos didžiulę paklausą jau po pasibaigusio ekonominio ciklo – naują darbuotojų, prekių paklausą“, – tęsė jis.
M. Dubnikovas / V. Balkūno / BNS nuotr.
Nepaisant milžiniškos Vakarų paramos Ukrainai, prezidentas Volodymyras Zelenskis laikosi minties dėl savotiško Maršalo plano savo šaliai po karo.
Tarptautinėje donorų konferencijoje Varšuvoje surinkti 6 mlrd. eurų paramos Kyjivui yra „tik dalis to, kas iš tikrųjų būtina, kad visoje teritorijoje, į kurią Rusija atnešė karą, būtų atkurtas įprastas gyvenimas“, gegužės pradžioje teigė V. Zelenskis. Jis teigė, kad Ukrainai reikia „šiuolaikinio Maršalo plano analogo Ukrainai“.
Vykdydamos Maršalo planą, pavadintą pagal tuometinį JAV valstybės sekretorių George‘ą Marshallą, JAV po Antrojo pasaulinio karo milijardinėmis sumomis parėmė Vakarų Europos atstatymą. Tada Europos šalims buvo skirta beveik 14 mlrd. JAV dolerių – šiandien tai atitiktų 140 mlrd. milijardų dolerių (132,7 mlrd. eurų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo1
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą2
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...
-
Seimo opozicija siūlo bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui1
Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą. ...
-
Vartotojų grupės apkaltino „Temu“ manipuliuojant pirkėjais internete1
Europos vartotojų grupės ketvirtadienį apkaltino Kinijos prekybos platformą „Temu“ naudojantis „manipuliacija pagrįstais metodais“, siekiant priversti vartotojus išleisti daugiau pinigų, taip pat kitokiais būdais pažeidin...
-
Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą1
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų. ...
-
LEA: šalyje ir toliau pingant degalams, kainos išlieka mažesnės nei Lenkijoje
Pastarąją savaitę benzinui Lietuvoje atpigus 1 proc., o dyzelinui – 1,6 procento, degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos &...
-
Valstybės kontrolė: vykdant įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimų gali tekti skolintis2
Dėl sparčiau nei mokytojų atlyginimai augančio vidutinio darbo užmokesčio gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo, tam gali tekti skolintis, teigia Valstyb...
-
G. Paluckas: supaprastinti reikalavimai atveria kelią piktnaudžiavimui
Seimui ketvirtadienį planuojant priimti įstatymo pataisas, kuriomis lietuviškoms karinės pramonės įmonėms lengvinamos sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, socialdemokratas Gintautas Paluckas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ...
-
T. Povilauskas: turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė nei pernai1
Ekonomistų teigimu, augant gyventojų turimoms lėšoms kredito įstaigose, bendra turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė negu pernai. Tai patvirtina ir kelionių organizatoriai: šiemet vidutini&scaro...