- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Toliau neveikiant Lietuvos–Švedijos elektros jungčiai „NordBalt“ didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 12 proc. iki atitinkamai 142,44 ir 142,28 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji didėjo 10 proc. iki 135,24 euro.
Tuo metu „Nord Pool“ vidutinė kaina praėjusią savaitę augo 16 proc. ir siekė 20,15 euro, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.
„Elektros kainų kilimui Baltijos šalyse ir toliau įtakos turėjo neplanuotas perdavimo sistemos jungties NordBalt (...) nutraukimas. Energijos srautai iš Suomijos sumažėjo 8 procentais, o srautai iš Lenkijos – 15 procentų, palyginti su ankstesne savaite. Be to, ir kuro rinkos rodė kainų augimo tendenciją“, – pranešime teigė „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas.
„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičiaus teigimu, „NordBalt“ jungtį tikimasi pataisysi per šią savaitę.
Pasak jo, dėl ribotų galimybių importuoti elektrą Lietuvoje beveik dukart – iki 45 gigavatvalandžių (GWh) – gamybą padidino šiluminės elektrinės.
„Nors Baltijos šalyse pastarosiomis savaitėmis daug gamina brangesnės šiluminės elektrinės, elektros kainos išlieka pakankamai stabilios. Tai lemia Europos gamtinių dujų saugyklos, kurių užpildymas iki 94 procentų išlaiko stabilias dujų kainas. Prie to prisideda ir Latvijos Inčukalnio požeminė dujų saugykla, kuri užpildyta daugiau nei 80 procentų“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Nors Baltijos šalyse pastarosiomis savaitėmis daug gamina brangesnės šiluminės elektrinės, elektros kainos išlieka pakankamai stabilios.
„Elektrum Lietuva“ taip pat praneša, kad Lenkijoje elektros kaina siekė 115,09 euro už MWh, Vokietijoje – 115,1 euro, Austrijoje – 112,97 euro.
Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione šiek tiek mažėjo iki 6387 gigavatvalandžių (GWh), gamybos apimtys traukėsi iki 6911 GWh.
Baltijos šalyse vartojimas per savaitę padidėjo 1 proc. iki 449 GWh. Lietuvoje elektros vartojimas didėjo 2 proc. iki 210 GWh, Latvijoje jis liko stabilus ir siekė 111 GWh, Estijoje mažėjo 1 proc. iki 128 GWh.
Elektros bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse didėjo 11 proc. iki 258 GWh: Lietuvoje elektros gamyba didėjo 35 proc. iki 117 GWh, tuo metu Latvijoje ji mažėjo 7 proc. iki 61 GWh, Estijoje – 1 proc. iki 80 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 58 proc. joms reikalingos elektros. Lietuvoje pagaminta 56 proc., Latvijoje – 55 proc., Estijoje – 63 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje augo 60 proc. iki 25 GWh, šiluminių elektrinių – 84 proc. iki 45 GWh, tuo metu saulės elektrinių mažėjo 4,4 proc. iki 22 GWh, hidroelektrinių išliko apie 9 GWh.
Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 42 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 23 proc., saulės elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
49 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti. Bendras importas mažėjo 20 proc. iki 135 GWh. 48 proc. elektros į šalį pateko iš Latvijos, 52 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo keturis kartus iki 4 GWh. 71 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, likę 29 proc. eksportuoti į Latviją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: tiekėjo nepasirinkusiųjų elektros sąskaitos liepą mažės apie 1,4 euro
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus mažesnes visuomenines elektros kainas nuo liepos, nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų mėnesio sąskaitos vidutiniškai mažės beveik 1,4 euro, sako tarybos vad...
-
Lietuvos gamintojai kainas per metus sumažino kukliausiai Baltijos valstybėse
Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o mažiausia – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Viceministras: Lietuvos turizmas šiemet turėtų augti ketvirtadaliu
Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų augti 24 proc. – išsipildžius prognozei šalis šiemet pasiektų 86 proc. iki pandemijos buvusio lygio, o pasiekti 100 proc. pavyktų tik 2026 metais, sako ekonomikos ir inovacij...
-
Vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai: lūkesčiai labai aukšti1
Užimtumo tarnyba (UžT) sako, kad šią vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino. Tačia...
-
VERT atskleidė, kiek procentų nuo liepos mažės visuomeninės elektros kainos
Visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nuo liepos mažės 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). ...
-
M. Šileika: pasėlių kokybė Lietuvoje šiemet geresnė nei kitose Baltijos šalyse
Pasėlių kokybė Lietuvoje šiais metais geresnė nei kitose Baltijos šalyse, kur šaltis padarė daugiau neigiamos įtakos, sako žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ (buvusios „Linas Agro Gro...
-
Siūloma praplėsti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių savininkams
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo lik...
-
LB: Lietuvos draudimo rinka pernai augo penktadaliu, pelnas – dukart
Šalies draudimo rinka pernai augo beveik penktadaliu, draudikai skaičiavo dukart didesnį pelną nei 2022 metais, ketvirtadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
D. Kreivys – leidimas pertekline elektra aprūpinti šeimos narius sugriautų visą schemą1
Energetikos ministras Dainius Kreivys nepritaria grupės parlamentarų siūlymui gaminantiems vartotojams leisti pagamintą perteklinę elektrą skirti šeimos nariams. Anot jo, priėmus tokį siūlymą jau susiformavusi gaminančių vartotojų sch...
-
Importas į Lietuvą iš nedraugiškų šalių: nori drausti per 2,8 tūkst. prekių, bet yra ir išimčių
Ar tikrai nebegalėsime nusipirkti pigesnio rusiško ir baltarusiško maisto? Žemės ūkio ministerija sudarė kone 3 tūkst. produktų sąrašą, kuriuos siūlo drausti įvežti į Lietuvą. Skeptikai sako, jog nėra garantijų, kad rusi&sc...