Nuo šiol lietuviškai ir angliškai neklabantys vairuotojai „Bolt“ programėlėje pažymėti anglišku žodžiu „Basic“ (liet. pagrindinis). „Bolt“ aiškina, kad vairuotojus atskiria ne dėl kalbos, o automobilių – šioje kategorijoje automobiliai prastesni.

„Žmonės gali pagal savo kišenę, pagal savo poreikį rinktis paslaugą. Lieka standartinė kategorija „Bolt“, kuri yra ta pačia kaina, kaip anksčiau, ir atsiranda šiek tiek pigesnė, kur galimai bus prastesnės kokybės automobiliai“, – aiškino „Bolt Lietuvoje“ vadovas Andrius Pacevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Bolt“ viliasi, kai daugiau kategorijų, paslaugų kokybė gerės. Dauguma vilniečių sutinka, kai rinktis yra iš ko – geriau.

„Iš vartotojo pusės turbūt visada gerai yra turėti pasirinkimą. Jeigu nori, kad greičiau atvažiuotų, ir mokėti pigiau, tai gal visai gali rinktis ir tai“, – savo nuomonę išsakė pakalbintas vilnietis.

„Manau, kad būtų gerai išmokti kalbas, nes tu gyveni šitoj šaly, tu turėtum žinot tas kalbas bent minimaliai“, – šiek tiek kitokios nuomonės laikėsi kita vilnietė.

Tarp užsieniečių ir mokančių kalbas pavežėjimo kainos, anot „Bolt“, skiriasi apie 6 proc. Pavežėjai sako, dauguma klientų nė nenori mokėti mažiau.

„Po pakeitimų absoliuti dauguma keleivių važiuoja ir daug didesnis srautas pasidarė toje kategorijoje, kur yra aukštesnės kokybės automobiliai ir vairuotojai, gebantys kalbėti lietuviškai arba angliškai“, – teigė kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas.

Kad nemokantys anglų ir lietuvių baudžiami mažesniu užsakymų skaičiumi, pigesniu pavežėjimu, vadinasi ir uždarbiu, žmogaus teisių atstovams neatrodo normalu.

„Pagrindo kelti klausimą dėl diskriminacijos tikrai yra, tačiau problema ta, kad vairuotojai yra laisvai samdomi žmonės, t. y. jie paprastai dirba pagal individualią veiklą, ir tokių žmonių Lietuvos įstatymai kol kas neapsaugo, tai yra pilkoji zona“, – sakė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.

Seimo nariai keletą metų bando priversti pavežėjus su keleiviais bendrauti lietuviškai. Raimundas Lopata sako, kad lietuvio konstitucinė teisė yra viešąsias paslaugas gauti lietuvių kalba, tačiau įstatymo pataisų vis dar nėra.

Pagrindo kelti klausimą dėl diskriminacijos tikrai yra.

„Jos dar tobulinamos. Rudens sesijoje bent jau tikrieji iniciatoriai žada, kad pasieks“, – informavo R. Lopata.

Tačiau net ir besimokantys lietuvių kalbos susiduria su kita problema – egzaminai, anot R. Lopatos, vyksta vienąkart per du mėnesius. „Tie, kurie turi leidimą gyventi ir dirbti, išklausę kalbos kursus turi dar gauti jų sertifikatą arba laikyti egzaminą Nacionalinėje švietimo agentūroje. Yra nusiskundimų, kad per retai organizuojami šitie egzaminai“, – sakė ji.

Kol lietuvių kalbos klausimas neišspręstas, „Bolt“ iš užsieniečių reikalauja anglų kalbos sertifikatų.