- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šildymo sezonas jau įpusėjo. Apie tai, ar galima spręsti, kaip ši žiema „nuguls“ į mūsų šildymo sąskaitas, LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovu Valdu Lukoševičiumi.
– Kokios mūsų sąskaitos šiemet lyginant su praėjusiais metais?
– Kadangi aiškiausias yra šilumos kainos dydis ir jis gerokai mažesnis nei pernai, tai atitinkamai šildymo sąskaitos irgi mažės. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesio vidutinė šilumos kaina buvo apie 20 proc. mažesnė negu praeitais metais. Atitinkamai proporcingai mažės ir šildymo sąskaitos. Ir dar kalbant apie klimatines sąlygas, kurias jau žinome, tai šis gruodis buvo šiltesnis nei praeitų metų dėl klimatinio faktoriaus, šilumos bus suvartota irgi kažkur 13 proc. mažiau. Susumuojant šiuos du faktorius, už gruodį vidutiniškai beveik trečdaliu šilumos kaina turėtų būt mažesnė lyginant su praeitų metų gruodžiu. Bet, aišku, kiekvienam mieste bus skirtingai.
– Artimiausiomis dienomis gausime sąskaitas už gruodį, kuris, kaip ir minėjote, buvo šiltesnis nei praėjęs gruodis. Apie sausio sąskaitas kalbėti dar ankstoka, bet sausio pradžia šiais metais buvo rekordiškai šalta. Tai jau su nerimu laukti sausio sąskaitų ir šiltesni orai jas šiek tiek sumažins?
– Sunku pasakyt, nes ilgalaikė prognozė rodo, kad bus atšilimas ir temperatūros nebus aukštos. Ir tas kelių dienų poveikis turės kažkokią įtaką, bet lems viso mėnesio vidurkis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet kalbant apie sausį, štai turėjome prieš kelias paras 20-28 laipsnių šaltį. Jeigu paprastai būdavo maždaug 10 laipsnių šalčio ir čia dvigubai šalčiau, tai, vadinasi, dvigubai didesnės šilumos sąnaudos?
– Pirmiausiai, ne absoliuti temperatūra lemia, o temperatūrų skirtumas lauko ir vidaus. Pavyzdžiui, 20 viduje, išorėje – minus 20, skirtumas 40 duoda tą šilumos suvartojimą pagal fizikos dėsnius. Ir jeigu jis jūsų minėtu laikotarpiu buvo toks, tai esant nulio laipsnio temperatūrai bus dvigubai mažesnė šildymo suma, kurią lems klimatinis faktorius. Jeigu lyginant nulį ir minus 20, tai šilumos suvartojimas išauga du kartus.
– Ypatingai tie miestai, kurie šiaip moka daugiau – Vilniaus rajonas, Panevėžys, Biržai…
– Taip, šitie mažieji miesteliai, mažosios savivaldybės, kur vartotojų tankis mažesnis, kai kur ir dujų daug degina, tai jų šilumos kainos yra kiek didesnės. Bet tokio drastiško kainų skirtumo, kuris buvo praeitą sezoną, dėl tos vadinamos krizės, nėra. Ir jeigu mes turim pigiausios šilumos miestus, kur šilumos kaina didžiuosiuose miestuose yra 6-7 centai, tai tuose mažuosiuose yra 10-12 centų šiemet. Tai tokio didelio skirtumo nebus kaip anksčiau.
– O kaip yra dabar su kompensacijomis? Per šį šildymo sezoną kompensacijų tvarka šiek tiek keitėsi. Kokią dabar matot situaciją?
– Statistika rodo, kad gaunančių kompensacijas gerokai mažiau, nes vertinama turimo turto vertė. Apie trečdaliu mažiau paraiškų gaunama. Kiek iš gaunamų paraiškų bus patvirtinta, dar negalim pasakyt. Bet reikšmingai sumažės kompensacijas gaunančių vartotojų skaičius.
– O kaip skolininkai? Ar turite tokių duomenų, kiek negali susimokėti arba atideda susimokėjimus?
– Tai šitas skaičius daugiau mažiau stabilus. Dabar kol kas neturime, gruodžio pabaigoj paprastai sudedame. Bet čia metai iš metų maždaug 10-12 proc. vartotojų šiek tiek vėluoja. Bet jie susimoka vėliau arba daro sutartis atidėjimui ir panašiai. Be to, tie, kurie tikrai sunkiai susimoka, paprastai gauna ir kompensacijas, o kad jas gauti, reikia laiku atsiskaityti už šilumą. Tai čia didelės problemos nėra.
– Turbūt sąskaitos skirsis ir naujai pastatytuose daugiabučiuose, ir senuose?
– Taip, čia yra didžiausias faktorius, kuris lemia galutinį sąskaitos dydį. To paties gruodžio sąskaitos yra iliustracija: blogiausiose namuose sąskaitos kažkur 120-130 eurų už 60 kv. m butą, o naujuose – tik apie 30 eurų. Tai reiškia, kad net tokioj pastatų grupėj skirtumas yra net keturi kartai. O jeigu paimti visai atskirus pastatus, tai ten skirtumas būna iki aštuonių ir iki dešimt kartų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
10 mln. dolerių vertės Taivano investiciją į „TransferGo“ politikai vadina demokratijos pergale
„Taiwania Capital“ valdomam Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondui (VRE) investavus 10 mln. JAV dolerių į lietuvišką finansinių technologijų startuolį „TransferGo“, taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovė Constanc...
-
„Citus“ ekspertai apie įsigyto turto hipoteką: ką galiu ir ko negaliu su juo daryti, o ko vengti?1
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai, turime sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti – net ir susidūrus su sunkumais mokant ...
-
Startavo 850 mln. vertės priemonė „Milijardas verslui“: dalis bendrovių norėjo lengvatinių paskolų3
Pirmadienį startavo 850 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė „Milijardas verslui“, kuria bus skiriamos paskolos investiciniams projektams. Visgi, nors didžioji dalis verslo palaiko šią priemonę, Lietuvos ver...
-
Įregistruotos investicinę sąskaitą įteisinančios įstatymo pataisos2
Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. ...
-
Teismas: Š. Stepukonio praloštų milijonų byla turi būti nagrinėjama Lietuvoje3
Investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi būti nagrinėjamas Lietuvoje, dar kartą paskelbė Vilniaus apygar...
-
Ar prekybininkai žymės su Rusija dirbančių bendrovių gaminius?6
Pusšimtis Seimo narių prekybos tinklus vėl ragina žymėti eksportuojančių į Rusiją bendrovių prekes. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su praeiviais ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu. ...
-
Bliūkšta viltys įsigyti pirmąjį būstą: čia labiau – vištos ir kiaušinio atvejis5
Seimas linkęs pritarti naujai subsidijų būstui regionuose tvarkai. Pagal ją mažėtų ir paramos suma, ir vietos, kur jaunimas galėtų ieškotis svajonių namų. Opozicija kritikuoja, kad subsidija vienam suaugusiajam bus tokia pati kaip šeim...
-
„Via Lietuva“ iki 2026-ųjų įrengs 121 km apsauginių tvorų ir naują tiltą gyvūnams1
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2025-ųjų pabaigos prie valstybinės reikšmės kelių įrengs 121 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų. ...
-
Vilnius skelbia šildymo sezono pabaigą
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia antradienį baigianti šildymo sezoną. ...
-
Brangstantis doleris: ką tai reiškia Lietuvai?6
Dolerį rasti galima toli gražu ne kiekvieno lietuvio piniginėje, tačiau lietuviškas kainas jis smarkiai kontroliuoja. Štai dabar ekonomistai pastebi, kad doleris vėl ima brangti, o tai reiškia, kad mums ilgainiui gali kilti degalų, d...