- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tradicinės lietuviškos duonos rūšys – populiarios, tačiau vien jų lietuvių skoniui nebepakanka. Šiuolaikiški vartotojai renkasi naujų skonių duoną.
Daugiau kaip 100 tūkst. tonų duonos per metus suvalgantys tautiečiai vis drąsiau savo stalui ieško naujų skonių, o gamintojai suka galvą, ką moderniam vartotojui pasiūlyti.
Paragavę svetur, nori ir namie
Grūdais ar saulėgrąžomis paskaninta duona jau seniai jokia naujiena parduotuvių lentynose. Šių kepinių populiarumas verčia gamintojus žengti toliau ir pasiūlyti naujų. Bemielė, džiovinta, pagardinta spanguolėmis – tai tik keletas iš naujų duonos gaminių.
Pasak maisto apžvalgininko Andriaus Užkalnio, nors lietuviai ir labai didžiuojasi savo tradicine duona, besikeičiančiu skoniu stebėtis nereikėtų. Keliaujame vis daugiau, svetur išbandome kitokių gaminių nei esame pratę, o paskui to, kas patiko, ieškome ir savo šalyje.
„Šiandien žmonės iš Lietuvos keliauja, ragauja kitų šalių produktus, įpranta prie jų ir turi teisėtą lūkestį namie rasti ką nors panašaus į tai, ką valgė ten. Tai prigimtinė laisvo žmogaus teisė ir konstitucinis įprotis – atsivežti iš užsienio naujų skonių ir reikalauti jų namie, galbūt net kumščiu trankant į stalą“, – sako A. Užkalnis.
Gamintojai eksperimentuoja
Daugiausia mūsų šalyje iškepama tradicinės juodos ir baltos duonos. Dar ne taip seniai įdomesnių duonos gaminių mūsų šalies prekybos vietose nebuvo lengva rasti. Tačiau pastaruoju metu gamintojai skuba užimti vis daugiau nišų duonos gaminių rinkoje.
„Duonos rinkoje vartotojams pradeda trūkti išskirtinių, netgi gurmaniškų gaminių. Tai skatina mūsų technologus žengti mažai pramintais takais. Vienas iš rezultatų – po bandymų ir eksperimentų atsiradusi nauja gaminių linija „Miltė“, kuriai panaudoti viso grūdo miltai. Pirmą kartą pasiūlėme rinkai tokias rūšis kaip tamsi duona su spanguolėmis, sumuštinių duona su moliūgų sėklomis, saulėgrąžomis ir linų sėmenimis. Taip pat šviesi nesaldinta duona, kuri atitinka griežčiausias ES mitybos rekomendacijas“, – pasakojo „Biržų duonos“ komercijos direktorius Andrius Kurganovas.
Užsienio patirtis pritaikyta Lietuvoje
Anot A. Kurganovo, tam tikras receptų naujoves įkvepia ir vartotojų poreikis specializuotiems produktams. Pavyzdžiui, kad mielėms alergiški valgytojai galėtų rinktis bemielę duoną, sergantys diabetu ar norintys mažinti cukraus kiekį – nesaldintą duoną. Apskritai lietuviai vis daugiau dėmesio skiria ne tik duonos skoniui, bet ir sudėčiai, ieško sveikiausių kepinių, tačiau kartais trūksta žinių ar informacijos apie gaminius. Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ar Islandijoje plačiai naudojamas mitybos „Rakto skylutės“ ženklas, kuriuo žymimi produktai turi atitikti griežtus reikalavimus dėl mažesnio riebalų, cukraus ir druskos bei didesnio maistinių skaidulinių medžiagų kiekio.
A. Kurganovas džiaugėsi, kad vienas iš jo atstovaujamos įmonės gaminių – šviesi nesaldinta duona – žymima tik šiemet Lietuvoje įteisintu, tačiau Skandinavijos šalyse itin populiariu „Rakto skylutės“ simboliu. Tikimasi, kad toks ženklinimas prigis ir ateityje juo bus ženklinama vis daugiau gaminių. Savo ruožtu vartotojams, turintiems specialių poreikių, turėtų būti paprasčiau orientuotis parduotuvių lentynose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...