- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nusipirkti būstą Lietuvoje taip sunku buvo tik prieš 13 metų. Per pusketvirtų pastarųjų metų didžiuosiuose miestuose būstai pabrango 50 proc. Statytojai aiškina, kad kainos kilo dėl objektyvių priežasčių: brango medžiagos, žemė, kilo mokesčiai ir paskolų palūkanos. Plačiau – LNK reportaže.
Ruduo nekilnojamojo turto rinkoje atnešė vėsą, kuri neregėta jau seniai. Tokį mažą būsto įperkamumą šalyje bankininkai prisimena tik prieš 13 metų.
„Gyventojų pajamos dabar yra maždaug 10 proc. nepakankamos būsto įsigijimui“, – sakė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Nekilnojamojo turto sandorių Registrų centras skaičiuoja šeštadaliu mažiau nei pernai ir panašią situaciją prognozuoja iki pat žiemos, o gal ir dar ilgiau.
„Aukštos būsto kainos ir aukšta būsto paskolų palūkanų našta lemia tai, kad šiuo metu gyventojams yra sunku įpirkti būstą. Nors teoriškai žmonių atlyginimai auga bei finansai gerėja“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Kol palūkanos buvo žemos, statytojai aiškino, kad pusė butų parduodama be paskolų. Dabar aiškina, kad būsto pardavimams įtaką turi būtent pakilusios paskolų palūkanos.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Jautriausias ekonominis segmentas, kuris dabar nebegali įpirkti būsto, yra labiausiai paveikus ir pažeidžiamas dėl išaugusių palūkanų“, – kalbėjo Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Per paskutinius metus būstas didžiuosiuose miestuose pabrango 50 proc. Statytojai aiškina, kad kainos kilo dėl objektyvių priežasčių.
„Nekilnojamojo turto kainos ženkliai padidėjo per pastaruosius keletą metų“, – sakė „Inreal“ grupės analitikas Tomas Sovijus Kvainickas.
„Buvo sunku gauti medžiagų, jos buvo brangios. Sklypai gerokai pabrango, kuriuose būtų galima pastatyti. Atsirado nauji įstatymai – valstybė pradėjo prašyti papildomų mokesčių už statybą valstybinėje žemėje. Atsirado infrastruktūros mokesčiai“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Neverta tikėtis, kad palūkanos grįš į nulinį lygį.
Analitikas mano, kad sąlygos įsigyti būstą pagerės tik tada, kai pakils žmonių atlyginimai, būsto kainos nusistovės, o palūkanos ims mažėti.
„Būstas yra labai brangus pirkinys, kuriam dažnu atveju reikia banko paskolos. Palankesnės skolinimosi sąlygos pagerina įperkamumą“, – sakė T. S. Kvainickas.
Ekonomistai jau turi gerų žinių. Esą dar vieno palūkanų pakėlimo nebebus. Rugsėjį pakėlimas buvo paskutinis. Tačiau palūkanų mažėjimą jie prognozuoja tik kitų metų vasarą.
„Europos Centrinis Bankas pradės mažinti palūkanas kitų metų birželį. Todėl apie tai, kad gyventojai pradės labiau įpirkinėti būstą, galima kalbėti tik nuo kitų metų vasaros“, – teigė A. Izgorodinas.
„Neverta tikėtis, kad palūkanos grįš į nulinį lygį. Įvyko daug struktūrinių pokyčių ekonomikoje. Tos nulinės palūkanos gali ir nesugrįžti“, – sakė V. Šimkus.
Lietuviams neįperkant būsto, pardavėjai imasi akcijų – siūlo butus su visa apdaila, dovanoja virtuvės baldus ir techniką.
Naujausiais duomenimis, būsto kainas jau nuleido Čekija, Austrija, Slovakija, Nyderlandai, Suomija, Švedija, Danija ir Vokietija. Lietuvoje vykdytojai susitaiko su mažesniais pardavimais, bet ne su kainų mažėjimu.
„Naujo būsto rinkoje kainos gali laikytis tame pačiame lygyje kaip ir dabar“, – kalbėjo V. Šimkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
10 mln. dolerių vertės Taivano investiciją į „TransferGo“ politikai vadina demokratijos pergale
„Taiwania Capital“ valdomam Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondui (VRE) investavus 10 mln. JAV dolerių į lietuvišką finansinių technologijų startuolį „TransferGo“, taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovė Constanc...
-
„Citus“ ekspertai apie įsigyto turto hipoteką: ką galiu ir ko negaliu su juo daryti, o ko vengti?1
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai, turime sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti – net ir susidūrus su sunkumais mokant ...
-
Startavo 850 mln. vertės priemonė „Milijardas verslui“: dalis bendrovių norėjo lengvatinių paskolų3
Pirmadienį startavo 850 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė „Milijardas verslui“, kuria bus skiriamos paskolos investiciniams projektams. Visgi, nors didžioji dalis verslo palaiko šią priemonę, Lietuvos ver...
-
Įregistruotos investicinę sąskaitą įteisinančios įstatymo pataisos2
Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. ...
-
Teismas: Š. Stepukonio praloštų milijonų byla turi būti nagrinėjama Lietuvoje3
Investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi būti nagrinėjamas Lietuvoje, dar kartą paskelbė Vilniaus apygar...
-
Ar prekybininkai žymės su Rusija dirbančių bendrovių gaminius?6
Pusšimtis Seimo narių prekybos tinklus vėl ragina žymėti eksportuojančių į Rusiją bendrovių prekes. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su praeiviais ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu. ...
-
Bliūkšta viltys įsigyti pirmąjį būstą: čia labiau – vištos ir kiaušinio atvejis5
Seimas linkęs pritarti naujai subsidijų būstui regionuose tvarkai. Pagal ją mažėtų ir paramos suma, ir vietos, kur jaunimas galėtų ieškotis svajonių namų. Opozicija kritikuoja, kad subsidija vienam suaugusiajam bus tokia pati kaip šeim...
-
„Via Lietuva“ iki 2026-ųjų įrengs 121 km apsauginių tvorų ir naują tiltą gyvūnams1
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2025-ųjų pabaigos prie valstybinės reikšmės kelių įrengs 121 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų. ...
-
Vilnius skelbia šildymo sezono pabaigą
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia antradienį baigianti šildymo sezoną. ...
-
Brangstantis doleris: ką tai reiškia Lietuvai?6
Dolerį rasti galima toli gražu ne kiekvieno lietuvio piniginėje, tačiau lietuviškas kainas jis smarkiai kontroliuoja. Štai dabar ekonomistai pastebi, kad doleris vėl ima brangti, o tai reiškia, kad mums ilgainiui gali kilti degalų, d...