- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu netyla kalbos apie rekordiškai Lietuvoje augančią infliaciją. Prie blogėjančios situacijos prisidėjo ir darbo jėgą iš trečiųjų šalių ribojančios kvotos, ir geopolitinė situacija, praneša LNK.
Pagal Ekonomikos vargo indeksą Lietuva – trečioje vietoje. Iš galo esame labai prastoje pozicijoje. Ką tai reiškia mums, pokalbis su Laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva.
– Kodėl esame tokioje prastoje pozicijoje?
– Šį indeksą sudaro trys pagrindiniai ekonomikos rodikliai: bendro nacionalinio produkto augimas, nedarbas ir infliacija. Kol nežinojome tikrų infliacijos skaičių, atrodė, kad ekonomika auga, mes džiaugėmės įmonių augančiu produkcijos mastu, pelnais, ir tik pasibaigus metams, sužinoję tikrus infliacijos skaičius, supratome, kad augimas buvo nominalus. Perskaičiavus tikromis kainomis, jei jos būtų nepakitusios, paaiškėjo, kad jau nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio mūsų BVP visai neaugo. Ketvirtajame ketvirtyje buvo nedidelis augimas – 0,5 proc.
– Kodėl toks lėtas mūsų ekonomikos augimas?
– Didžiausią vaidmenį atliko turbūt tai, kad įmonėms, kurios turėjo paklausos ir galimybių plėstis, trūko darbuotojų. Valdžia labai ribojo darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimą, tų pačių ukrainiečių. Įmonės, kurios galėjo plėstis, galėjo gaminti daugiau, realiai buvo suvaržytos darbuotojų skaičiaus. Atlyginimai augo, o realus našumas mažėjo.
– Ar mums reikėtų panaikinti kvotas ir įsileisti daugiau užsienio darbuotojų? Galbūt dabar atvykstantys ukrainiečiai išgelbės situaciją?
– Ukrainiečiai pagelbsti, tačiau pagrinde atvyksta moterys, vaikai ir seneliai. Įmonėms reikia ir pajėgių dirbti vyrų. Dabar kaip tik pradedamos svarstyti įstatymo pataisos, institutas irgi prie jų prisideda, kad būtų palengvintas darbuotojų atvykimas iš trečiųjų šalių, kad tiek Migracijos departamentas, tiek Užimtumo tarnyba neatliktų perteklinių funkcijų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kodėl valdžia baiminasi, kad iš rinkos bus išstumti lietuviai darbuotojai?
Kas vienam žmogui yra atlyginimas, kitam – kaina.
– Baimės jau mažiau. Pripažįstama, kad reikia įsileisti ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir vidutinės. Svarbu suvokti ekonominę logiką – kai žmonės ima dirbti mažiau kvalifikuotus darbus, kur ir kalbos nereikia, vietos gyventojai gali kilti karjeros laiptais.
– Kokios šalys ekonomiškai mažiau vargsta?
– Lenkija, Malta, Vokietija, Skandinavijos šalys. Jų padėtis daug geresnė. Žemiau už Lietuvą – tik Ispanija ir Graikija.
– Ko galėtume pasimokyti iš gerųjų pavyzdžių?
– Jų gerus rodiklius lėmė žemesnė infliacija. Prie mūsų aukštos infliacijos tikrai prisidėjo darbo jėgos varžymai, atlyginimai kilo, o našumas – ne. Kas vienam žmogui yra atlyginimas, kitam – kaina. Tai ir yra infliacinis augimas, kurio mes visi norime išvengti, kompensuoti jį. Svarbu matyti ekonominį ryšį. Situaciją dabar blogina ir geopolitinė padėtis, ir prekybos santykių nutraukimas. Galima prognozuoti, kad bendras ekonomikos našumas globaliu mastu mažės, vadinasi, gerovė globaliu mastu tikrai bus mažesnė. Tai atsispindės visuose ekonominiuose rodikliuose.
– Gal galima tikėtis, kad kitoje ataskaitoje nebūsime treti nuo galo?
– Jei valdžia sumažins suvaržymus ir padės mūsų įmonėms greitai adaptuotis prie vykstančių ekonomikos pokyčių, tikrai galime augti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Laikinai neveiks „NordBalt“ jungtis su Švedija3
Pirmadienį 7 val. ryto bus laikinai atjungta elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. ...
-
Daržovių derlius Lietuvoje: ar kils kainos?
Daržovių augintojai guodžiasi, kad puikiai augusį derlių vasarą sunaikino liūtys. Iš mažiau lietaus gavusių morkų laukų dabar imamas geras derlius. Tačiau yra ūkių, kurie liko visai be morkų. Štai Joniškio rajono ūkininkai ...
-
Ekonomistai: yra lūkesčių, kad ECB dar kartą sumažins bazines palūkanų normas
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nusprendus ketvirčiu procentinio punkto sumažinti bazines palūkanų normas, ekonomistai mano, kad galima tikėtis dar vieno mažinimo gruodžio 12 d. ...
-
Vyriausybė nepritaria siūlymui neformaliojo vaikų švietimo krepšelį didinti iki 72 eurų
Vyriausybė nepritaria opozicijos siūlymui didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelio sumą iki 72 eurų. ...
-
Spręs, ar su VLK nesutarusioms įstaigoms leisti išrašyti kompensuojamuosius vaistus
Seimas svarstys pataisas, kuriomis siūloma nustatyti galimybę įstaigoms, kurios turi licenciją sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, bet nėra sudariusios sutarčių su Valstybine ligonių kasa (VLK), išrašyti pacientams kompensuojamuosi...
-
R. Vaikšnoras: vokiečių brigados atvykimas yra puiki galimybė investuotojams18
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikina, kad šalies karinių pajėgų plėtra, didėjančios išlaidos gynybai ir galiausiai vokiečių brigados atvykimas kurs naujas galimybes šalies verslui ir investuotojams. Genero...
-
Teismas: „Tete-a-tete“ teisėtai neleista atidaryti dar vieno salono Tauragėje
Lošimų priežiūros tarnyba pagrįstai atsisakė išduoti leidimą įmonei „Tete-a-tete“ atidaryti dar vieną lošimų automatų saloną Tauragėje, nusprendė teismas. ...
-
Ekonomistas: kalėdinė prekyba bus aktyvi, žmonių lūkesčiai – aukšti1
Kalėdinę prekybą pradedančių prekybininkų apklausa rodo, kad šiemet gyventojai dovanoms linkę išleisti panašiai pinigų, kaip pernai, tačiau atsigavusi perkamoji galia ir sumažėjusi infliacija leidžia tikėtis aktyvesnio &scaron...
-
„DBRS Morningstar“ patvirtino Lietuvos turėtą skolinimosi reitingą1
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „DBRS Morningstar“ penktadienį dar kartą patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą A (aukštą) ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva, pranešė Finansų ministerija. ...
-
„Litgrid“: kitą savaitę bus laikinai atjungta „NordBalt“ jungtis su Švedija4
Kitą savaitę bus laikinai atjungta elektros jungtis su Švedija „NordBalt“, penktadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...