- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad vadinamosios „Metrail“ bylos derybose sprendimą dabar turi priimti gamintojai bei importuotojai.
„Kiek žinau, kamuolys dabar yra gamintojų ir importuotojų pusėje. Jie, kaip viena iš šalių, turi apsispręsti, ar jiems paskutinis projekto variantas yra tinkamas, ir jeigu yra tinkamas, mes galėsime sėsti prie stalo ir pasirašyti“, - Eltai sakė K. Mažeika.
Jis sakė nematantis pagrindo, kodėl taikos sutartis negalėtų būti pasirašyta.
„Tiek iš laikinojo aplinkos ministro (Žygimanto Vaičiūno, - ELTA), tiek iš Vyriausybės pusės buvo padaryta didelė pažanga, surasta kompromisų iš abiejų pusių. Nematau pagrindo, kad galėtų nebūti pasirašyta. Aišku, jei bus kažkokių pretenzijų, reikės sėsti nuo pradžių, viską peržiūrėti, bet manau, kad tas laikas, jei viską kelsime nuo pradžių, bus nenaudingas abiem pusėm“, - kalbėjo aplinkos ministras.
Kaip ELTA jau rašė, praėjusių metų sausio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD, dabar - Aplinkos apsaugos departamentas), patikrinęs įmonės „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių.
Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. verslo įmonių. Gavę šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio.
Teismas leido aplinkosaugininkams ir pakuočių gamintojams bei importuotojams susitarti taikiai. Gegužę po ilgų derybų AM pareiškė pritarianti taikos sutarčiai tarp VRAAD ir verslininkų.
Tačiau AM ir VRAAD dar kurį laiką nesutarė, kas atsakingas už taikos sutarties su verslu pasirašymą. Verslininkai kaltino valstybės įstaigas taikos sutarties sudarymo vilkinimu.
Ministerija nutarė, kad sprendimą priimti ir sutarties legitimumą užtikrinti turi Aplinkos apsaugos departamentas, kadangi būtent jis yra šalis (atsakovas) byloje, kurioje ginčijamas VRAAD sprendimas, kuriuo panaikinti išduoti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.
Prieš kurį laiką Aplinkos ministerija paskelbė siūlanti kompromisinę taikos sutartį. Ja numatoma dvejais metais, iki penkerių, pailginti terminą reikiamam metalinių pakuočių kiekiui, dėl kurio buvo panaikinti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, surinkti ir sutvarkyti. Taip pat siūlyta sumažinti banko garantijų dydį, kuris būtų mokamas tik tuo atveju, jeigu nebus įvykdyti taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai bei taikyti nuo šių metų įsigaliojusio Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo nustatytą dydį - 186 eurus už toną, o ne 753 eurus už toną, kaip numatė šis įstatymas 2013-2015 metais.
Tiesa, balandžio pradžioje „Verslo žinios“ rašė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad aplinkos ministro įsakymas, kuriuo remiantis įmonėms „Metrail“ istorijoje buvo skirta 30 mln. eurų baudų, įstatymams ir Konstitucijai neprieštarauja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: gresia estiškas scenarijus
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, tačiau produktyvumas – mažėja. Pasak jo, jei tai tęsis ir toliau, šalies konkurencingumas gali kristi, o ekonomi...
-
Seimui pristatomas 2025 metų valstybės biudžeto projektas
Seimui ketvirtadienį pristatomas 2024 metų valstybės biudžeto projektas – paskutinis, parengtas Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės. ...
-
„Foxpay“ istoriją vadina vienu didžiausių pastarųjų metų politinių skandalų6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „Foxpay“ istorija yra vienas didžiausių politinių skandalų per pastaruosius keletą metų, o pradėtas teisėsaugos tyrimas padės sudėti visus taškus ant „i“. ...
-
Susisiekimo viceministras: pinigų keliams kitąmet užteks tik pradėtų projektų užbaigimui
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad keliams kitų metų valstybės biudžete numatomų skirti 784 mln. eurų užtektų tik pradėtiems projektams įgyvendinti. ...
-
EIMIN: pramonės žalumui skatinti bus skirti 42 mln. eurų1
Europos investicijų bankas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) parengtai Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo 42 mln. eurų investicijų schemai, orientuotai į dekarbonizacijos technologijų diegimą pramonės įmonėse. ...
-
A. Armonaitė dėl pristatyto biudžeto nepasitarus: konservatoriai nemoka dirbti kartu su partneriais3
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad Vyriausybės pristatytas 2025-2027 m. Lietuvos biudžetas – konservatorių nesugebėjimo dirbti koalicijoje įrodymas. Pasak jos, apie biudžeto projektą partneriams nebuvo i&sc...
-
Ekonomistai apie Vyriausybės viešųjų finansų planą: dosnus, agresyvus rinkiminis biudžetas
Finansų ministrei Gintarei Skaistei trečiadienį pristačius pirminį kitų metų biudžeto projektą, ekonomistai sutaria – tai dosnus, „rinkiminis“ ir išlaidų atžvilgiu agresyvus nueinančios Vyriausybės viešųjų finans...
-
Seimo opozicija apie 2025 m. biudžeto projektą: Vyriausybė po savęs palieka tiksinčią bombą6
Finansų ministerijai pristačius pirminį 2025 m. biudžeto projektą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius nerimauja dėl reikšmingai išaugusių biudžeto išlaidų. ...
-
Opozicija: biudžetas neatliepia lūkesčių, Vyriausybė padalino ekonominio augimo vaisius2
Opozicijoje dirbantys parlamentarai teigia, kad trečiadienį Vyriausybės patvirtintas kitų metų valstybės biudžeto projektas neatliepia skirtingų visuomenės grupių lūkesčių, o Vyriausybė padalino ekonominio augimo vaisius. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen 2025-ųjų biudžeto projektą vadina „ganėtinai socialdemokratišku“3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Vyriausybės patvirtintą kitų metų biudžeto projektą vadina „ganėtinai socialdemokratišku“. ...