- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentūrai ir opozicijai raginant Vyriausybę apsvarstyti papildomas antiinfliacines priemones, tokias kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maistui, bei imtis spartesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, finansų ministrė Gintarė Skaistė atkerta, kad iniciatyvos tuo pačiu metu mažinti mokesčius ir didinti valstybės išmokas prieštarauja viena kitai.
Prezidentūra skatina valdančiuosius kuo sparčiau priimti Vyriausybės jau pasiūlytas antiinfliacines priemones. Tačiau šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius įsitikinęs, kad siekiant kovoti su infliacija yra dar du svarbūs klausimai, kurie „negalės nugulti į metraščius“ ir ties jais reikės dirbti ir priėmus patikslintą valstybės biudžetą.
„Pirma, maisto kainų augimo faktorius. Maistas brangsta ypač sparčiai. Kovą augo apie 17 proc. Tendencija šioje prekių grupėje, gyventojų perkamoji galia maistui turėtų būti nuolatos stebima po padidinamuoju stiklu. Esant poreikiui, vėliau priimant ir papildomus sprendimus“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo V. Augustinavičius.
Antrasis klausimas, kurį išskyrė Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupės patarėjas – valstybės pajamų ir išlaidų subalansavimas.
„Deficitas koreguotame biudžete išaugo beveik 50 proc. Ir tai yra signalas dėl būsimų sprendimų gerinant valstybės finansų padėtį. Matome, kad kai kurios kitos šalys, kad ir JAV, Kanada, galima rasti ir kitų, šiose šalyse biudžetai svarstomi tuo pat metu apimant ir tam tikras mokesčių reformas“, – pažymi V. Augustinavičius.
Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno Gintauto Palucko teigimu, poveikis dėl siūlomo NPD padidėjimo sieks iki 15-16 eurų, o vaiko pinigai augs maždaug 9 eurais. Jis įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlomomis priemonėmis gyventojų pajamų didėjimas nepasivys dėl infliacijos augančių išlaidų, todėl jis siūlo imtis papildomų priemonių.
„Siūlymas dėl NPD yra įregistruotas dėl prilyginimo minimaliai algai. Taip pat pasiūlymas dėl maisto kainų, mažesnio PVM tarifo baziniams maisto produktams, kurių Vyriausybė iš viso nesiūlo. Na ir keletas kitų. Kitaip tariant, reikia su infliacija kovoti rimčiau, o ne tik kosmetinėmis priemonėmis“, – tikino G. Paluckas.
Proto riba turi būti kažkur per vidurį ir man atrodo, ji yra pasiūlyta su mūsų biudžetu didinant pajamas žmonėms ir nustatant tokias mokesčių lengvatas, kokias valstybė šiuo metu gali sau leisti.
G. Skaistė: PVM maistui sumažinimas galutinių kainų vartotojams nepaveiks
Vis tik finansų ministrė G. Skaistė pažymi, kad Vyriausybė laikosi strategijos, kuria siekiama didinti gyventojų pajamas, o ne bandyti priešintis kainų augimo tempams, kuriuos paveikti, jos vertinimu, yra sudėtinga. Tuo metu kalbėdama apie socialdemokratų iniciatyvas, ministrė pažymėjo, kad dviem skirtingomis kryptimis – mokesčių mažinimo ir pajamų didinimo – vienu metu veikti yra sudėtinga.
„Tokie pasiūlymai kainuoja beveik 1 mlrd. eurų. Tai man atrodo, čia atsiranda šiokia tokia finansinė šizofrenija, kai žmonės kalba apie tai, kad reikia didinti išmokas ir reikia mažinti mokesčius. Proto riba turi būti kažkur per vidurį ir man atrodo, ji yra pasiūlyta su mūsų biudžetu didinant pajamas žmonėms ir nustatant tokias mokesčių lengvatas, kokias valstybė šiuo metu gali sau leisti“, – į G. Palucko iniciatyvas reagavo G. Skaistė.
Tuo metu būtent PVM mažinimas maistui, ministrės teigimu, nėra efektyvi priemonė siekiant mažinti infliacijos tempus, kadangi galutiniai vartotojai, pasak jos, kainų sumažėjimo vis tiek nepajaustų.
„Vyriausybės pasirinkta strategija dėl maisto kainų augimo yra kitokia. Kadangi maisto kainos, skirtingai nuo energijos kainų, jos nėra reguliuojamos ir tikimybė, kad sumažinus pridėtinės vertės mokestį, ta lengvata nuguls ne mažesnėse kainose žmonėms, bet perpardavėjų, prekybos centrų ar tiekėjų kišenėse, yra pernelyg didelė. Ir tuos pavyzdžius iš kitų valstybių tikrai matome, kad dažnai pasinaudojama suteikta lengvata, tačiau kainose tai tikrai neatsispindi“, – tikino G. Skaistė.
ELTA primena, kad Vyriausybė ketvirtadienį Seimui planuoja pateikti patikslinto šių metų biudžeto projektą. Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.
Įstatymo projektu taip pat tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (836,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane. Lyginant su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu, asignavimai viršija pajamas 130 mln. eurų daugiau.
Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys – 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos padarinių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 370 mln. eurų. Saugumui ir kritinės infrastruktūros palaikymui numatyta dar 158,3 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų2
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu3
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...
-
K. Navickas siūlo pataisas, kaip geriau kontroliuoti augalų apsaugos priemones
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Va...
-
Vilniaus savivaldybė apie Nacionalinį stadioną: infrastruktūros planavimas – baigiamojoje stadijoje2
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį planuojant svarstyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas pakoreguotą Daugiafunkcio komplekso projektą, miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Melianienė teigia, kad savivaldybės planai d...
-
Lietuva ir NASA pasirašė susitarimą dėl kosmoso tyrinėjimų1
Lietuva pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros (NASA) inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. ...
-
Palangoje – dėmesys mokesčių mokėtojams
Minint Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, Palangoje pagerbti daugiausiai mokesčių į kurorto biudžetą sumokėję verslininkai bei privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai: premjerė planų neatskleidė, tačiau sprendimas bus5
Su premjere Ingrida Šimonyte trečiadienį susitikę už didesnį finansavimą gynybai pasisakantys verslo atstovai teigia iš ministrės pirmininkės nesulaukę konkrečių įvardytų iniciatyvų, tačiau gavę patikinimą, jog sprendimai bus pri...