- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirkdami internetu Lietuvos gyventojai vidutiniškai kas mėnesį išleidžia 15 mln. eurų. Tai yra lygiai tiek pat, kiek išleidžia latviai, tačiau dukart mažiau nei estai, rodo „Swedbank“ mokėjimų sistemos „Bank link“ duomenys. Lyginant vidutinę vieno pirkinio kainą, ji mažiausia yra Lietuvoje ‒ beveik 23 eurai. Latvijoje vidutinę pirkinio kainą sudaro 26 eurai, Estijoje 46 eurai.
„Daugumai gyventojų internetas ir e. bankininkystė jau yra neatsiejama kasdienybės dalis, tad apsipirkimas neišėjus iš namų Lietuvoje tampa gana įprastu reiškiniu. Abejones, ar verta pirkti daiktą jo neišbandžius ir nepamačius iš arti, nusveria kiti dalykai – milžiniškas pasirinkimas, kainų įvairovė, galimybė apsipirkti patogiu metu, prekių pristatymas į namus“, – sako Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.
Aktyvūs ir vyresni
Pasak „Swedbank“ atstovo, internetu Lietuvoje apsiperka skirtingų amžiaus grupių asmenys – ir aštuoniolikmečiai, ir penkiasdešimtmečiai, ir dar vyresni.
„Sakyti, kad apsipirkti internetu yra patrauklu tik jauniems žmonės, būtų netikslu. Mūsų statistika rodo, kad internetu perka labai įvairaus amžiaus gyventojai. Didžiausią dalį arba 32 proc. per praėjusius metus internetu pirkusiųjų sudarė 25-35 amžiaus asmenys. Nuo jų ne ką atsiliko 36-49 amžiaus grupės atstovai ir jaunimas (18-24 metų) ‒ po 25 proc. visų pirkėjų. 50-59 metų amžiaus žmonių tarp pirkėjų buvo 9 procentai“, – statistikos skaičius komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Rugsėjis ir gruodis – aktyviausi
Iš viso per pastaruosius 12 mėnesių už prekes ir paslaugas, įsigytas internetu per „Swedbank“ mokėjimų sistemą „Bank link“, Lietuvos gyventojai išleido beveik 183 mln. eurų. Apsipirkdami lietuviai kas mėnesį šiuo būdu vidutiniškai atsiskaito apie 660 tūkst. kartų.
„Tradiciškai prekybai pats aktyviausias metas yra metų pabaiga, kai prasideda pasirengimas didžiosioms metų šventėms. Tada fiksuojamas pats didžiausias pirkėjų aktyvumas, kuris piką pasiekia gruodžio mėnesį. Tokios pačios tendencijos galioja ir e. prekyboje. Pernai metais atsiskaitymai už prekes internetu gruodį perkopė 760 tūkst. kartų. Kitas aktyvus laikotarpis – rugsėjo mėnuo. Tam įtakos turi ne tik naujų mokslo metų pradžia, bet ir į įprastą ritmą sugrįžę vasarotojai“, – komentuoja D. Trumpickas.
Tiesa, sezoniškumai, pasak banko specialisto, didesnės įtakos vidutinei pirkinio sumai nedaro. Net ir prieššventiniu laikotarpiu, kai gyventojai pradeda labiau išlaidauti pirkdami sau ir savo artimiesiems kalėdines dovanas, vidutinė pirkinio internetu kaina išlieka nepakitusi.
Diegia smulkiosios įmonės
Daugiau nei 40 proc. „Swedbank“ „Bank link“ sistemos Lietuvoje naudotojų yra smulkiosios verslo įmonės. Ši sistema leidžia automatiškai suformuoti mokėjimo už prekę ar paslaugą pavedimą, gauti operatyvią struktūrizuotą informaciją apie mokėjimą ir saugiai jį apmokėti per el. banko sistemą.
„Šį sprendimą dažniausia diegia elektroninės parduotuvės, kurios internete prekiauja rūbais, avalyne ir aksesuarais. Taip pat knygų, kvepalų bei kosmetikos pardavėjai. Jie sudaro daugiau nei 20 proc. paslaugos naudotojų“, – vardija „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento vadovas.
Paslaugų tiekėjai sudaro apie 7 proc. šį sprendimą įdiegusių įmonių, kelionių planuotojai ir agentūros 5 proc., vaistų ir medicinos įrangos prekybininkai 3 proc., maisto pardavėjai – 2 procentus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas planuoja įvesti lyčių kvotas didelių įmonių valdybose
Parlamente kelią skinasi iniciatyva nustatyti privalomas lyčių kvotas didelių bendrovių valdybose. ...
-
Siūlo preliminarias NT pirkimo sutartis registruoti ar tvirtinti pas notarus
Nekilnojamojo turto, žemės pirkėjus ir pardavėjus „valstietė“ Asta Kubilienė siūlo įpareigoti registruoti arba pas notarus tvirtinti preliminarias arba rezervavimo sutartis. ...
-
„Sodra“ ragina nepamiršti: apsispręsti liko savaitė5
„Sodra“ informuoja, kad gyventojai, šių metų pradžioje gavę pranešimus apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą, iki birželio 30 dienos gali nuspręsti, ar nori kaupti pensijai papildomai. ...
-
Viršvalandiniam darbui siūlo ribojimus: kas keistųsi19
Kas trečia įmonė Lietuvoje nustato netradicinį darbo laiką. Pavyzdžiui, per savaitę dirba 52 valandas, bet daugiau ir poilsiauja. Darbdaviai tai dar vadina sumine darbo laiko apskaita. Profsąjungos skundžiasi, kad tai legalus būdas nemokėti už vir&...
-
Tyrimas: Lietuvoje specialistai per mėnesį vidutiniškai tikisi gauti iki 3,5 tūkst. eurų8
Darbo užmokestis yra labiausiai darbuotojus motyvuojantis veiksnys ne vienerius metus iš eilės, rodo žmogiškųjų išteklių sprendimų kompanijos „Amston“ atliktas tyrimas. Priklausomai nuo industrijos ir patirties lygio, da...
-
Prieš Jonines Kauno turgavietėse – braškių kainų šuolis23
Pastarosiomis dienomis Kauno turgavietėse itin sparčiai brango braškės. Šiandien Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje šeštadieniais veikiančiame Ūkininkų turguje lietuviškų braškių kilogramas kainavo...
-
Mokytojų atlyginimams didinti papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų4
Mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. ...
-
Finansų ministerija: šiemet gynybai papildomai skiriama 136 mln. eurų5
Krašto apsaugai šiemet papildomai skiriama 136 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. ...
-
Išlikite budrūs: net grybaujant ar uogaujant galite parsinešti šią ligą2
Artėjant savaitgaliui ir šiltėjant orams, afrikinio kiaulių maro (AKM) rizika didėja. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad AKM yra labai užkrečiama virusinė liga, kuria serga ir naminės, ir laukinės kiaulės, o vakcin...
-
Ekonomistas įspėja: matome rimtą ir didelį kainų augimą17
Dažnas gyventojas ir emigrantas skundžiasi, kad kainos Lietuvoje – didelės net lyginant su Vakarais. „Eurostat“ agentūra paskelbė, kaip iš tiesų atrodo prekių ir paslaugų kainos visoje Europos Sąjungoje (ES). Kiek už tas pa...