- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirkdami internetu Lietuvos gyventojai vidutiniškai kas mėnesį išleidžia 15 mln. eurų. Tai yra lygiai tiek pat, kiek išleidžia latviai, tačiau dukart mažiau nei estai, rodo „Swedbank“ mokėjimų sistemos „Bank link“ duomenys. Lyginant vidutinę vieno pirkinio kainą, ji mažiausia yra Lietuvoje ‒ beveik 23 eurai. Latvijoje vidutinę pirkinio kainą sudaro 26 eurai, Estijoje 46 eurai.
„Daugumai gyventojų internetas ir e. bankininkystė jau yra neatsiejama kasdienybės dalis, tad apsipirkimas neišėjus iš namų Lietuvoje tampa gana įprastu reiškiniu. Abejones, ar verta pirkti daiktą jo neišbandžius ir nepamačius iš arti, nusveria kiti dalykai – milžiniškas pasirinkimas, kainų įvairovė, galimybė apsipirkti patogiu metu, prekių pristatymas į namus“, – sako Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.
Aktyvūs ir vyresni
Pasak „Swedbank“ atstovo, internetu Lietuvoje apsiperka skirtingų amžiaus grupių asmenys – ir aštuoniolikmečiai, ir penkiasdešimtmečiai, ir dar vyresni.
„Sakyti, kad apsipirkti internetu yra patrauklu tik jauniems žmonės, būtų netikslu. Mūsų statistika rodo, kad internetu perka labai įvairaus amžiaus gyventojai. Didžiausią dalį arba 32 proc. per praėjusius metus internetu pirkusiųjų sudarė 25-35 amžiaus asmenys. Nuo jų ne ką atsiliko 36-49 amžiaus grupės atstovai ir jaunimas (18-24 metų) ‒ po 25 proc. visų pirkėjų. 50-59 metų amžiaus žmonių tarp pirkėjų buvo 9 procentai“, – statistikos skaičius komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Rugsėjis ir gruodis – aktyviausi
Iš viso per pastaruosius 12 mėnesių už prekes ir paslaugas, įsigytas internetu per „Swedbank“ mokėjimų sistemą „Bank link“, Lietuvos gyventojai išleido beveik 183 mln. eurų. Apsipirkdami lietuviai kas mėnesį šiuo būdu vidutiniškai atsiskaito apie 660 tūkst. kartų.
„Tradiciškai prekybai pats aktyviausias metas yra metų pabaiga, kai prasideda pasirengimas didžiosioms metų šventėms. Tada fiksuojamas pats didžiausias pirkėjų aktyvumas, kuris piką pasiekia gruodžio mėnesį. Tokios pačios tendencijos galioja ir e. prekyboje. Pernai metais atsiskaitymai už prekes internetu gruodį perkopė 760 tūkst. kartų. Kitas aktyvus laikotarpis – rugsėjo mėnuo. Tam įtakos turi ne tik naujų mokslo metų pradžia, bet ir į įprastą ritmą sugrįžę vasarotojai“, – komentuoja D. Trumpickas.
Tiesa, sezoniškumai, pasak banko specialisto, didesnės įtakos vidutinei pirkinio sumai nedaro. Net ir prieššventiniu laikotarpiu, kai gyventojai pradeda labiau išlaidauti pirkdami sau ir savo artimiesiems kalėdines dovanas, vidutinė pirkinio internetu kaina išlieka nepakitusi.
Diegia smulkiosios įmonės
Daugiau nei 40 proc. „Swedbank“ „Bank link“ sistemos Lietuvoje naudotojų yra smulkiosios verslo įmonės. Ši sistema leidžia automatiškai suformuoti mokėjimo už prekę ar paslaugą pavedimą, gauti operatyvią struktūrizuotą informaciją apie mokėjimą ir saugiai jį apmokėti per el. banko sistemą.
„Šį sprendimą dažniausia diegia elektroninės parduotuvės, kurios internete prekiauja rūbais, avalyne ir aksesuarais. Taip pat knygų, kvepalų bei kosmetikos pardavėjai. Jie sudaro daugiau nei 20 proc. paslaugos naudotojų“, – vardija „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento vadovas.
Paslaugų tiekėjai sudaro apie 7 proc. šį sprendimą įdiegusių įmonių, kelionių planuotojai ir agentūros 5 proc., vaistų ir medicinos įrangos prekybininkai 3 proc., maisto pardavėjai – 2 procentus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...