Įvertino galimybių pasą ir klientų srautų sumažėjimą parduotuvėse: tai – milžiniškos netektys

  • Teksto dydis:

Jau praėjo daugiau nei dvi savaitės, kai Lietuvoje apsipirkinėjama tik su galimybių pasais. Kaip jos atrodė, kokios tendencijos išryškėjo, domėjosi LNK.

„Labai priklauso nuo to, kuo prekiauja parduotuvės. Mes susirinkome būtinosiomis prekėmis, maistu prekiaujančių trijų prekybos tinklų duomenis. Turime situaciją, vaizdą, kaip atrodo prekyba, srautai ir apyvartos parduotuvėse, kurios veikė su galimybių pasu ir be galimybių paso. Su šitais duomenimis mes galime pamatyti galimybių paso įtaką prekybai, įtaką žmonių lankomumui“, – pasakojo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

„Pirma savaitė buvo stebėjimo savaitė, galvojome, kad gal žmonės susipirko prieš galimybių paso taikymą, prieš rugsėjo 13 d., bet dabar jau yra dvi pilnos savaitės. Matome, kad kas ketvirtas pirkėjas neatėjo į parduotuvę su galimybių pasu. Tai yra 23,7 proc. netektys, tiek sumažėjo pirkėjų. Tai yra milžiniškos netektys. Prekyba veikia labai plonomis maržomis. Darbuotojų skaičius, užsakymai, plotai – viskas yra sustyguota tam tikram pirkėjų skaičiui ir tam tikroms apyvartoms. 2–3 proc. jau yra daug, o kai kalbame apie 20 proc., kas ketvirtą pirkėją... Toms parduotuvėms, kurios veikia su galimybių pasu, yra katastrofiška“, – teigė R. Vainienė.

Mes kalbame ir apie epidemiologiją, ir apie nevienodas konkurencijos sąlygas. Toks raišas, šlubas sprendimas turbūt nėra labai geras.

R. Vainienė aptarė, kokios dėl tokių pasikeitimų galimos grėsmės: „Yra du vektoriai. Vienas vektorius – tiekimo grandinė. Tai nuvilnija iki prekės tiekėjo, tai yra daugiausia greitai gendantys produktai, kurių negalima sandėliuoti, tai yra maisto produktų gamintojai ir perdirbėjai – iki jų nuvilnija tie sumažėję užsakymai. O kitas vektorius – darbuotojai. Dar nesakė, kad atleidinėja ar į prastovas išleidžia. Greičiausiai, atleidimas – kraštutinė priemonė, bet prastovos yra didelė tikimybė, nes tiek darbuotojų esant tokiems srautams, tokioms apyvartoms, tiesiog nereikia. Tada yra Darbo kodekse numatyta priemonė – prastova. Darbuotojams nelabai patinka prastovos. Tie, kurie jau ateina dirbti, jie labiau nori dirbti ir uždirbti, o ne būti prastovose“.

„Tam tikras padidėjimas tose parduotuvėse, kurios veikia be galimybių paso yra, bet tai yra tik 0,7 proc.“, – pridūrė ji.

„Dabar, kuomet yra parduotuvės, veikiančios su galimybių pasu, tai jose vienam pirkėjui tenka 23,2 kvadratiniai metrai. Jis turi didesnį plotą negu tie žmonės, kurie lankosi parduotuvėse, kurios veikia be galimybių paso, nes ten vienam žmogui tenka 9,6 kvadratiniai metrai“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė.

„Kiekvieną pirmadienį turime susitikimą su Sveikatos apsaugos ministerija ir šiuos klausimus aptarsime, o mūsų pasiūlymas dėl 5 tūkst. kvadratinių metrų tikrai didelę problemos dalį eliminuotų, nes be galimybių paso galėtų veikti „hyper“ formato parduotuvės, kurios yra atskirai, ne prekybos centruose. Šitas pasiūlymas buvo kompromisinis pasiūlymas, kurį mes suderinome savo asociacijoje, kuri vienija ir maistu, ir ne maistu prekiaujančius prekybininkus. Manome, kad toks kompromisinis variantas šiuo metu būtų labai pagrįstas, nes dabar mes kalbame ir apie epidemiologiją, ir apie nevienodas konkurencijos sąlygas. Toks raišas, šlubas sprendimas turbūt nėra labai geras“, – kalbėjo ji.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

as

as portretas
ir vėl mus dulkina, ar tik ne dulkis?

Kaunietis

Kaunietis portretas
Aš galiu gauti tą sumautą galymybių pasą, bet jo neimsiu niekada ir eisiu į mažas parduotuvės apsipirkti!!! Baisu kokia ne kompetentinga šį vyriausybė!!!!!

Mikis

Mikis portretas
Atsiprasau, bet mano subinele verta daug svelnesnio popiergalio...:))
VISI KOMENTARAI 31
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių