Šildymo sezonas – jau ne už kalnų. Įprastai jis prasideda spalio mėnesį arba jo vidury, o savivaldybių gyventojų aptarnavimo skyriai jau jaučia didžiulį žmonių susidomėjimą kompensacijomis. Apie tai LNK reportaže kalbėtasi su Vilniaus socialinių išmokų vedėja skyriaus Ieva Paberžiene.
„Vilniuje žmonės jau domisi šildymo kompensacijomis ir jų tvarka“, – teigė I. Paberžienė. Pasak jos, šį rugsėjį prašymus pateikė tris kartus daugiau gyventojų negu praeitais metais tuo pačiu metu.
„Mes sulaukėme 4 tūkst. prašymų per savaitę šiemet, praeitais metais tokiu pačiu laiku buvo iki 1,5 tūkst.“, – pasakojo ekspertė.
Dėl kainų šuolių šiais metais žmonių susidomėjimas kompensacijomis tapo natūraliai didesnis. Tai viena iš priežasčių, kodėl prašymus pateikti galima jau nuo rugsėjo.
„Daug skiriama dėmesio šia tema ir iš žiniasklaidos pusės: koks bus tas šildymo sezonas, kokios kainos gali būti. Dėl to gyventojai aktyviai domisi, ruošiasi ir ateina pas mus“, – aiškino I. Paberžienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kas gali kreiptis?
Dėl kompensacijų gali kreiptis gyventojai, kurie deklaruoja savo gyvenamąją vietą būste. Tai gali būti darbingi ar pensinio amžiaus asmenys. Pats kompensacijos procesas turi du etapus: nustatoma, ar žmogus turi teisę gauti kompensaciją, o tuomet skaičiuojamas jos dydis.
„Pirmajam etapui svarbus žmogaus užimtumas, pajamos, būsto plotas, patiriamos išlaidos, kas tame būste gyvena. Jei būste deklaruotos kelios šeimos, tai kiekviena turi pateikti prašymus atskirai“, – apie tvarką aiškino pašnekovė.
Įsivertinus visus kriterijus, kitas etapas – apskaičiavimo. Itin svarbu tai, kokiu būdu būstas apšildomas. Jei tai centrinis šildymas, kompensacijas skaičiuoja šildymo paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau jei būstas šildomas dujomis, elektra ar malkomis, tuomet kompensacijas skaičiuoja specialistai.
„Atsižvelgiama į būsto rūšį, šilumos įrangą. Kompensacija tiesiog pervedama į žmogaus sąskaitą“, – procesą atskleidė I. Paberžienė.
Kaip teikti paraišką
Žinoma, kad kai kurie piliečiai neturi galimybių pateikti paraišką dėl įvairių priežasčių: vyresnio amžiaus žmonės, nepasiturintys, neturintys prieigos prie interneto.
„Pasirinkimas, kaip pateikti paraišką, yra visais būdais, kokie tik gali būti“, – tikino I. Paberžienė.
Paraiškas galima teigti internetu, paštu, gyvai kreiptis į klientų aptarnavimo centrą. Žmonės, kurie yra vyresnio amžiaus ir patiria sunkumų šiame procese, visada gali kreiptis į socialinius darbuotojus.
Pasirinkimas, kaip pateikti paraišką, yra visais būdais, kokie tik gali būti.
„Būtent jie dažniausiai ir lankosi pas tokius žmones. Jie tikrai gali padėti užpildyti paraiškas ir perduoti jas specialistams“, – užtikrino ekspertė.
Pilietis, gaunantis kompensaciją už centrinį šildymą, tai pamatys sąskaitoje iš šildymo paslaugos tiekėjo. O jei kompensaciją gauna kitais būdais besišildantysis, pavyzdžiui malkomis, pinigai bus pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą.
Jeigu prašymą dėl šildymo kompensacijos gyventojas pateiks tik gruodžio mėnesio, pagal įstatymą numatytas pinigų gražinimas iki dviejų mėnesių atgal.
„Vertinami visi kriterijai, bet kreiptis galima ir gruodžio mėnesį, prašant kompensacijų nuo spalio. Tai leidžia įstatymas“, – nuramino I. Paberžienė.
Pritarė nuliniam PVM šildymui dviem sezonams
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du sezonus.
Už tai balsavo 116 parlamentarų, prieš ar susilaikiusių nebuvo. Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 22 dieną.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad pagal dabartines tendencijas kuro kainos išlieka aukštos, todėl siūloma taikyti kompensacijas būtent centralizuotam šildymui, nes jo kainos yra reguliuojamos.
„Žiūrint į kitus šildymo būdus, jiems pritaikytos priemonės galioja sulig kalendoriniais metais, tarkime, dujų ir elektros kainų dedamosios kompensavimas galioja iki metų pabaigos, kuris yra nustatytas. Nauja kompensacija tiek už dujas, tiek už elektrą bus nustatyta nuo sausio 1 dienos su 2023 metų biudžetu, tuo metu centralizuotai teikiamos šilumos kainoms norime pasiūlyti sprendimą nuo šildymo sezono pradžios“, – Seimo posėdyje pristatydama pataisas sakė G. Skaistė.
„Horizontalaus sprendimo, kuris pasiūlytas dujoms ir elektrai vienodai kompensuojant dalį kainos, pritaikyti centralizuotai tiekiamam šildymui neįmanoma, nes situacija savivaldybėse labai skirtinga, jos naudoja skirtingas kuro rūšis ir kainos kiekvienoje savivaldybėje yra skirtingos“, – kalbėjo ji.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad namų ūkiams, kurie šildosi dujomis ar elektra, kompensacijos yra didesnės nei bet kokia galima PVM lengvata.
Opozicinei demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Kęstutis Mažeika teigė manantis, kad nesąžininga išskirti tik centralizuotos šilumos vartotojus.
„Kalbėkime ir apie tuos, kurie turi individualius šildymo katilus. jei ministrė nieko nesakė, kad 200 eurų kompensacija yra vieną kartą metuose galima, tai kokia proporcija yra tų, kuri šildosi malkomis. Tie, kurie centralizuotą šildymą turi, turbūt jie per vieną mėnesį gaus panašią kompensaciją“, – posėdyje sakė K. Mažeika.
Pasak Finansų ministerijos, valstybės biudžetas dėl PVM lengvatos per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. eurų, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį.
Siūloma, kad lengvata galiotų nuo 2022 ir 2023 metų spalio 1 dienos iki 2023 ir 2024 metų balandžio 30 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Elektrum Lietuva“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę didėjo 5 proc.1
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 82,88 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos i&sca...
-
K. Budrys: raginimai siekti 4 proc. BVP gynybai – spaudimas sutarti bent dėl 3 proc.
Verslo raginimus politikams sutarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako vertinantis kaip spaudimą rasti sutarimą bent dėl 3 proc. BVP kartelės ir šaltinių. ...
-
Lietuvos BVP per ketvirtį augo 0,8 proc., per metus 2,9 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei paskutinį 2023-ųjų ketvirtį. ...
-
Žiniasklaida: Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo kare pritaikomų prekių bent už 130 mln. eurų
Pasitelkiant sankcijų apėjimo schemas, Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo dvejopos paskirties prekių bent už 130 mln. eurų, rodo antradienį paskelbtas LRT tyrimas. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus, bet dalis jų toliau didina paslaugų įkainius6
Nepaisant dukart didesnio pernai uždirbto pelno, dalis Lietuvos komercinių bankų ketina didinti paslaugų įkainius. Vis dėlto tai darys ne visi didieji bankai. ...
-
„Sodra“: balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti PSD įmokų skolas
Balandžio 30-oji – paskutinė diena sumokėti per COVID-19 pandemiją ir karantiną nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, pranešė „Sodra“. ...
-
Panevėžio rajono gyventojai Vilniuje protestuos dėl „Rail Baltica“ statybos2
Panevėžio rajono gyventojai antradienį Vilniuje, prie Prezidentūros protestuos dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomų Panevėžio mazgo sprendinių. ...
-
10 mln. dolerių vertės Taivano investiciją į „TransferGo“ politikai vadina demokratijos pergale3
„Taiwania Capital“ valdomam Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondui (VRE) investavus 10 mln. JAV dolerių į lietuvišką finansinių technologijų startuolį „TransferGo“, taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovė Constanc...
-
„Citus“ ekspertai apie įsigyto turto hipoteką: ką galiu ir ko negaliu su juo daryti, o ko vengti?1
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai, turime sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti – net ir susidūrus su sunkumais mokant ...
-
Startavo 850 mln. vertės priemonė „Milijardas verslui“: dalis bendrovių norėjo lengvatinių paskolų3
Pirmadienį startavo 850 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė „Milijardas verslui“, kuria bus skiriamos paskolos investiciniams projektams. Visgi, nors didžioji dalis verslo palaiko šią priemonę, Lietuvos ver...