- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visas karjeros viltis su IT sektoriumi siejantys absolventai turėtų suklusti – šių specialistų poreikis išliks ir po dešimtmečio, tačiau tik 4-oje vietoje. Sąrašo viršuje užtikrintai įsitvirtins menų ir humanitarinių krypčių specialistai, augs teisės ir apskaitos specialistų poreikis. Būtent tokias tendencijas 2018-2030 m. rodo išsami Europos profesinio mokymo plėtros centro (European Centre for the Development of Vocational Training – CEDEFOP) studija „Europos šalių darbo rinkos pokyčių prognozės iki 2030 metų“.
„Viešojoje erdvėje daug dažniau girdime skatinimus rinktis tik tiksliųjų mokslų studijas. Tuo tarpu ekspertų duomenys ragina nesikoncentruoti į vieną siaurą sritį, o žvelgti daug plačiau, remtis ne tik emocijomis, bet ir faktinėmis prognozėmis", – sako Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė doc. Laima Taparauskienė.
Nors per artimiausią dešimtmetį kai kurių sektorių atstovams netrūks iššūkių ir neišvengiamai teks galvoti apie persikvalifikavimą, bendros tendencijos džiuginančios, nes darbo vietų Lietuvoje daugės – ir gerokai sparčiau nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje.
Vertinant absoliučiais skaičiais, 2018-2030 m. prognozuojamas didelis verslo ir administravimo specialistų, teisės, socialinės srities, kultūros ir susijusių sričių atstovų, kvalifikuotų žemės ūkio darbininkų, mokymo ir sveikatos profesionalų poreikis.
„Prognozuojama, kad iki 2030 m. programuotojų, informacinių sistemų analitikų reikės 6,6 tūkst. daugiau nei jų yra dabar. Taigi IT yra ir bus svarbi ūkio šaka Lietuvoje, tačiau naujų organizacinių struktūrų, naujos politikos ar verslo praktikų taikomi valdymo modeliai formuoja naują požiūrį, kad, pavyzdžiui, lyderystė IT neįsivaizduojama be humanitarikos, logikos ir priešingai“, – kalbėjo doc. L. Taprauskienė.
Didžiausias naujų darbo vietų skaičius planuojamas būtent meninės ir pramogų veiklų arba kūrybinių industrijų specialistams. 2030 metais, palyginus su 2018-aisiais, šiame sektoriuje dirbs net 25,5 tūkst. daugiau žmonių. Pagal augimo tempus gerokai lenksime ES vidurkį – Lietuvoje šio sektoriaus atstovams vietų skaičius augs beveik 6 proc. kasmet, kai vidutiniškai – vos vienu nuošimčiu.
Dauguma naujų darbo galimybių ateityje bus sukuriama meno ir poilsio, informacinių ir komunikacinių technologijų finansinėse paslaugose, o sparčiausiai Lietuvoje augančios profesijos turėtų būti verslo ir administravimo specialistai, teisininkai, taip pat kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai.
Tai iliustruoja ir skaičiai. Be jau minėtų humanitarinių, socialinių ir menų krypčių atstovų 2018-2030 m. daugiausia darbo pasiūlymų gaus asmenų aptarnavimo, teisės ir apskaitos specialistai, IT, dirbantys didmeninėje prekyboje, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektoriuje, statybose, nekilnojamojo turto specialistai ir kt.
„Šie skaičiai būdingi tik mūsų šaliai, mat Europoje minėtuose sektoriuose numatomas mažesnis augimas. Kita vertus, Lietuvos ir ES mokslo darbuotojų, teisininkų ir apskaitininkų poreikio kreivė kone vienoda. Svarbu suvokti, kad kiekvienos šalies darbo rinkos poreikiai skirtingi, nulemti jos įdirbio, pramonės situacijos ir politinių prioritetų, todėl planuojant savo ateitį derėtų domėtis būtent šalies, su kuria sieji savo ateitį, prognozėmis verslo ir administravimo specialistai, teisininkai, taip pat kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai verslo ir administravimo specialistai, teisininkai, taip pat kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai“ – pabrėžė prorektorė.
CEDEFOP ekspertai sako, kad 9 iš 10 naujų darbo vietų 2030 m. reikalaus aukštos kvalifikacijos. Vertinant studiją matyti, kad tiek Lietuvoje, tiek Europoje mažės žemo (-1,4 proc. Lietuvoje ir -2,5 proc. Europoje) ir vidutinio išsilavinimo (-3,9 proc. ir, atitinkamai, -0,5 proc.) specialistų poreikis, o aukštos kvalifikacijos specialistų reikės daugiau (0,4 proc. ir 1,8 proc.).
Analizuojant CEDEFOP parengtas modeliacijas apie Lietuvos užimtumo rinkos ateitį akcentuojama, kad šalies ekonomika ir darbo rinka pastaraisiais metais stabiliai augo – raškėme žinių ekonomikos ir biotechnologijų užaugintus vaisius. Tiesa, Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos (bei Europos) šalių neaplenks senstančios visuomenės realybė – 64+ yra vienintelė amžiaus grupė Lietuvoje, kuri augs. Didžiausias nuosmukis numatomas jauniausioje kategorijoje – 15-24 m. amžiaus grupėje.
„2030 m. darbo jėgos Lietuvoje mažės. Jei 2018 m. aktyviai dirbo beveik pusantro milijono gyventojų, po dešimtmečio šis skaičius sieks 1,1 mln. Darbuotojų trūkumas taps vis aktualesne problema ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje“, – kalbėjo prorektorė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo1
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą2
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...
-
Seimo opozicija siūlo bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui1
Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą. ...
-
Vartotojų grupės apkaltino „Temu“ manipuliuojant pirkėjais internete1
Europos vartotojų grupės ketvirtadienį apkaltino Kinijos prekybos platformą „Temu“ naudojantis „manipuliacija pagrįstais metodais“, siekiant priversti vartotojus išleisti daugiau pinigų, taip pat kitokiais būdais pažeidin...
-
Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą1
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų. ...
-
LEA: šalyje ir toliau pingant degalams, kainos išlieka mažesnės nei Lenkijoje
Pastarąją savaitę benzinui Lietuvoje atpigus 1 proc., o dyzelinui – 1,6 procento, degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos &...
-
Valstybės kontrolė: vykdant įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimų gali tekti skolintis2
Dėl sparčiau nei mokytojų atlyginimai augančio vidutinio darbo užmokesčio gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo, tam gali tekti skolintis, teigia Valstyb...
-
G. Paluckas: supaprastinti reikalavimai atveria kelią piktnaudžiavimui
Seimui ketvirtadienį planuojant priimti įstatymo pataisas, kuriomis lietuviškoms karinės pramonės įmonėms lengvinamos sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, socialdemokratas Gintautas Paluckas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ...
-
T. Povilauskas: turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė nei pernai1
Ekonomistų teigimu, augant gyventojų turimoms lėšoms kredito įstaigose, bendra turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė negu pernai. Tai patvirtina ir kelionių organizatoriai: šiemet vidutini&scaro...