- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Noras turėti stiprią ir lojalią komandą yra kiekvienos organizacijos siekiamybė, todėl natūralu, kad, trokštant gerų specialistų, dairomasi ne tik laisvoje rinkoje, bet į konkurentus. Tiesa, darbo rinkos ekspertai pastebi, kad aukštu darbuotojų įsitraukimu pasižyminčios įmonės prarasti savo talentus rizikuoja kur kas rečiau, o lemiama priežastimi migruoti vis rečiau tampa finansinis nepasitenkinimas.
Kova ypač arši
Tarptautinės personalo atrankų įmonių grupės "CVO Recruitment I Simplika" direktorės Akvilės Kazlienės teigimu, pastaruoju metu darbo rinka išgyvena tikrą sprogimą, nes su didesniu ar mažesniu darbuotojų trūkumu susiduria kone kiekviena įmonė. Tai savaime lemia suintensyvėjusias gerų, patyrusių specialistų paieškas. Vis dėlto, vadinamoji galvų medžioklė, anot jos, vyko visais laikais, tik iki pandemijos buvo labiau koncentruota į aukščiausio lygio vadovus, o dabar gana aktyviai vyksta ir ieškant tiek biuro administratorių, buhalterių, tiek klientų aptarnavimo ar kitų jaunesniųjų specialistų.
"Viena pusė visais įmanomais būdais vilioja darbuotojus pas save, kita – stengiasi sulaikyti gerus specialistus ir neleisti jiems išeiti. Tokiais atvejais abi pusės dažnai pasiūlo didesnį atlygį ar karjeros galimybių įmonės viduje. Visgi tokioje kovoje dėl talentų labai svarbu suprasti, kas potencialiam kandidatui gali būti realus žingsnis į priekį jo karjeros kelyje, atitiktų jo ambicijas", – atkreipė dėmesį A.Kazlienė.
Štai kodėl darbdaviams, pasak pašnekovės, būtina rūpintis visapusiška darbuotojų gerove nuolat, o ne tada, kai darbuotojas ateina pasakyti, kad gavo geresnį pasiūlymą ir išeina.
Akvilė Kazlienė
Lojalumui svarbūs dalykai
Kalbėdama apie išėjimo iš darbo praktiką, A.Kazlienė pastebi, kad darbuotojai visuomet ieško geresnių karjeros perspektyvų ir profesinio augimo: "Labai svarbu, kad darbas būtų įdomus ir prasmingas. Dažnai tai būna viena iš pagrindinių išėjimo iš darbo priežasčių. Žinoma, įtakos turi ir bendravimas su kolektyvu, vadovu. Nesutarimai yra tikrai svari motyvacija keisti darbovietę, nors pats procesas, kaip ir dauguma pokyčių, didžiumai darbuotojų kelia įtampą, stresą."
Labai svarbu, kad darbas būtų įdomus ir prasmingas. Dažnai tai būna viena iš pagrindinių išėjimo iš darbo priežasčių.
Pašnekovei antrino ir įsitraukimo sprendimų vadovė, "OVC Consulting" partnerė Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė, remdamasi kasmet atliekamo darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatais.
"Pastebime, kad net ir tiems darbuotojams, kurie darbo rinkoje yra itin vertinami kaip turintys stiprių kompetencijų, labai svarbu yra jausti du dalykus.
Pirmiausia, aiškus savo vietos organizacijoje suvokimas, t.y. žinojimas, kad atliekamos pareigybės yra prasmingos, kad jos greitai nesubyrės, o buvimas jose leidžia ir leis iš tiesų patirti asmeninį prasmingumo jausmą. Kitas momentas, kuris gali nulemti sprendimą palikti darbovietę ir dairytis naujų galimybių, tai – nepakankamas arba visiškas dėmesio neskyrimas. Darbuotojas turi jausti, kad yra girdimas, vertinamas, ir čia kalbama ne tik apie finansinį pasitenkinimą. Svarbu, kiek organizacijoje yra atsižvelgiama į jo siūlymus, lūkesčius", – aiškino A.Jakštaitė-Vinkuvienė.
Noro migruoti mažinimas
Tai, kad aukštas darbuotojų įsitraukimas yra tiesiogiai susijęs su mažesne darbuotojų kaita, pasak "OVC Consulting" atstovės, patvirtina ir atlikto tyrimo rezultatai. Tokiose ateities organizacijose, kur bendras įsitraukimas išties stiprus, apie darbo keitimą dažnokai susimąsto vos 14 proc. darbuotojų, kitose įmonėse šis rodiklis yra kur kas aukštesnis – siekia net 35 proc. Tačiau blogiausias scenarijus, kuris gali susiklostyti pamąsčius apie išėjimo galimybę, A.Jakštaitės-Vinkuvienės teigimu, yra nenoras arba nematymas galimybių aptarti situacijos su įmone.
"Pastaraisiais metais ryškėja nauja pokalbių su darbuotojais praktika – vadinamieji palaikymo pokalbiai (angl. stay interviews), kai darbuotojai kalbasi su įmonės vadovais dar nebūdami tvirtai apsisprendę dėl išėjimo. Toks metodas skatina asmeniškai, atvirai ir rūpestingai vystyti dialogą, išsikalbėti, pasidalyti lūkesčiais ir priimti sprendimą. Dažnai tokia praktika ypač naudinga, nes darbuotojai gauna asmeninio dėmesio, kitomis akimis pamato bendrą įmonės vaizdą ir patį vadovą. Tai neabejotinai prisideda prie įsitraukimo didinimo", – teigė pašnekovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį3
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse6
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau13
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...