Vilniečiai skaičiuoja, kiek kainuoja vienas apsilankymas parduotuvėje.

„Dabar 60 eurų. Mūsų šeimai – trims dienoms“, – teigė vilnietė.

Per mėnesį Lietuvos gyventojai atriekia maždaug penktadalį pajamų maisto produktams.

„60 eurų kas tris dienas, tai galime paskaičiuoti, atlyginimo ir nėra“, – šnekėjo pašnekovė.

„Mes matome, kad žmonės atsargiau vartoja restoranuose, atsargiau leidžia pinigus restoranuose ir dėl aukštų kainų restoranuose daugiau pinigų leidžia būtent maistui parduotuvėse“, – kalbėjo banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Pigiausių maisto produktų krepšelis, rekordinei infliacijai išblėsus, kurį laiką taip pat pigo. Prie to šiemet prisidėjo kai kurios pigusios žaliavos, gamtinės dujos ir elektra.

„Populiarių prekių ženklų krepšelis kaip pakilo per tą nevaldomą infliacijos laikotarpį, taip ir užsifiksavo“, – nurodė „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Tad į akcijas nespjauna nė vienas. Panašu, ir kitąmet įpročių keisti neteks.

„Gyventojų galimybės daugiau pirkti tikrai atsistatė, palyginti su praėjusiais ar užpraeitais metais, bet žvelgiant į ateitį, kitus metus, tikėtina, kad tie maisto produktai gali šiek tiek pabrangti“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

„Tas pirmas įtariamasis – pieno produktai“, – pabrėžė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pastarųjų kaina augti pradėjo jau šių metų antrą pusmetį dėl išbrangusio žaliavinio pieno.

„Grietinėlės, sviesto kainos laikosi arti rekordinio lygio, yra apie 40–50 proc. didesnės, palyginti su pernai metais tokiu pačiu metu. Čia didmeninės kainos Europoje“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Tas pirmas įtariamasis – pieno produktai.

Kitąmet tai ryškiau pajus ir mažmenininkai.

„Koks sviestas, mes galim kalbėti ir apie dviženklį augimą, ten kokie sūriai ar kiti šviežio pieno produktai, labiau reiktų kalbėti iki 10 proc.“, – šnekėjo SEB banko ekonomistas.

„Maisto sektorius yra labai jautrus atlyginimams, 12 proc. minimalios algos padidėjimas automatiškai suponuoja tai, kad kitais metais maisto kainos didės“, – kalbėjo banko „Citadele“ ekonomistas.

„Kol kas žmonių perkamoji galia yra auganti, o tai leidžia, jeigu kažkur sąnaudos padidėja, lengviau permesti į galutinę kainą“, – teigė T. Povilauskas.

Be pieno produktų, kitąmet brangs saulėgrąžų ir rapsų aliejus, šokoladas bei kava.

„Esame labai priklausomi nuo tų išorinių veiksnių. Kita vertus, dažnai pamirštame, bet mes Lietuvoje taip pat jaučiame ir klimato kaitos sukeltus kainų šuolius, pavyzdžiui, kavos kaina, kakavos kaina, tuo pačiu ir šokolado“, – nurodė „Swedbank“ ekonomistė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kitąmet sparčiau, negu šiemet, brangs ir akcizinės prekės: tabakas bei alkoholis.

Pusė litro vyno kainuos nuo 7 iki 13 centų daugiau. Toks pat kiekis iki 15 procentų stiprumo alkoholio brangs 25 centais. Virš 15 procentų stiprumo – 10 centų. Alus brangs nežymiai – 3 centais.

Cigaretės ir kaitinamasis tabakas brangs 21 centu, cigarai ir cigarilės – 32 centais. Po Naujųjų daugiau atsieis ir elektroninių cigarečių skystis.

Kitąmet vėl ims pūstis infliacija.

„Natūralu, kai esi ties 0, tai judėjimas greičiausiai yra į vieną pusę“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

„Visų produktų ir paslaugų kitais metais turime vidutinės metinės infliacijos prognozę – 2,7 proc.“, – aiškino T. Povilauskas.

„Dėl to, kad toliau didės atlyginimai ir kitais metais, toliau didės žmonių pajamos, tai reiškia – lengviau bus leidžiami pinigai lengvesne ranka“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Šiemet Lietuvoje vidutinė metinė infliacija siekė vos 0,6 procento, o tai reiškia, buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje.