- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praeitą savaitę Vilniuje protestavusių ūkininkų pasipiktinimą labiausiai lemia Lietuvoje prasidėję defliaciniai procesai, mano banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot jo, be 6 iškeltų reikalavimų agrosektoriaus atstovai dar nepatenkinti, jog toliau krenta žemės ūkio produktų supirkimo kainos.
„Pagrindinė priežastis yra vis dar toliau mažėjančios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Tai yra bendra po praeitais ir užpraeitais metais buvusio labai didelio kainų šuolio prasidėjusių defliacinių procesų tendencija“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.
Sausio 23–26 dienomis Vilniuje su žemės ūkio technika protestavę ūkininkai iškėlė 6 reikalavimus: atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką, panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms, spręsti vadinamąją pieno krizę, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.
„Priežastys yra gerokai bendresnės nei Vyriausybei išsakyti reikalavimai“, – pabrėžė Ž. Mauricas.
Matyt, tų nepatenkintųjų bus žymiai daugiau netolimoje ateityje.
Ekonomisto prognozėmis, 2024 m. Lietuvoje turėtų būti fiksuojama neigiama infliacija, kurią ūkininkai pajaus pirmieji.
„Pirmieji, kurie jaučia tą defliacinį spaudimą, yra pirmieji gamybos grandinėje esantys asmenys“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Pasak jo, 2022 ir 2023 metais vyravus rekordinei aukštai infliacijai, pakilo ne tik žemės ūkio žaliavų, bet ir paslaugų, technikos remonto, trąšų ir kt. žemės ūkio veiklai būtinų komponentų kainos.
„Dabar grįžtame link to lygio prieš tą kainų šuolį ir tas grįžimas prasideda nuo žemės ūkio produkcijos“, – akcentavo Ž. Mauricas.
Ekonomistas dar pridūrė, jog defliaciniai procesai ilgainiui „nusikaskaduos“ per visą ekonomiką, tą esą jau jaučia gamybos sektorius.
„Matyt, tų nepatenkintųjų bus žymiai daugiau netolimoje ateityje“, – teigė jis.
Lietuvoje pernai buvo laikotarpių, kai fiksuota mėnesinė defliacija. Pavyzdžiui, lapkritį ji siekė -0,4 proc. Kainos pernai taip pat mažėjo gegužės–rugpjūčio mėnesiais.
Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, išankstinis mėnesinės infliacijos įvertis šių metų sausį sudaro 0,1 proc. metinės – 1 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvių atostogos: nebe svetur ir be patogumų
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte. ...
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų6
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų13
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai2
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse13
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...