- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus pirminei būsto rinkai trečiasis metų ketvirtis didelių naujienų neatnešė. Nors paklausa, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, yra stipriai sumenkusi, šis rodiklis paskutinis keturis mėnesius yra labai pastovus. Nors absoliutūs paklausos skaičiai nekilnojamojo turto (NT) ekspertų nedžiugina, jie akcentuoja, kad rinka nėra sustojusi, kainų korekcija, nors ir minimali, yra palanki pirkėjams, o pasiūla po truputį pildosi.
Rugsėjo mėnesį, išankstiniais NT projektų valdymo kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, sostinėje fiksuoti 108 preliminarūs naujų butų ir kotedžų rezervacijos sandoriai, o per tris mėnesius – 361. Paskutinį ketvirčio mėnesį būstų sandėlis pasipildė net 7 projektais arba jų etapais, iš viso – 303 būstais. Rugsėjo gale vilniečiai galėjo rinktis iš 3 943 naujų būstų, o tai yra beveik dešimtadaliu daugiau nei antrojo ketvirčio pabaigoje.
Laikotarpio pabaigoje asortimentą sudarė 3 455 butai ir 488 kotedžai. Pagal klases pasiūla pasiskirstė taip: ekonominė klasė – 1 499; vidutinė – 2 077, prestižinė – 198, liukso – 169.
Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2022 m. („Citus“ duom.)
Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos per trečiąjį ketvirtį paaugo 1 proc.: birželio gale jos siekė 3 175, o rugsėjį – 3 194 Eur už kv. m. Rugpjūčio pabaigoje kaina buvo 3 226 Eur/kv. m, o liepą – 3 291 Eur/kv. m. Tuo tarpu vidutinė kotedžų kaina per mėnesį paaugo 2,5 proc. – nuo 1 689 iki 1 732 Eur/kv. m.
Grafikas nr. 2: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2022 m. („Citus“ duom.)
„Vilniaus pirminėje būsto rinkoje stebime stabilizaciją ir tai yra geras ženklas. Keturis pastaruosius mėnesius išsilaiko labai panašus būsto rezervacijos sandorių skaičius, nors bendras susidomėjimas, lyginant su ankstesniais mėnesiais, yra sumenkęs daugiau. Tačiau tai rodo, kad žmonės, kurie būstą įsigyti yra nusprendę dėl poreikio, o ne kolektyvinių nuotaikų, savo sprendimo nekeičia, todėl mažėja netikslinių klientų“, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Grafikas nr. 3: Vidutinių pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2022 m. („Citus“ duom.)
Jo teigimu, rinkoje yra susiformavusių įdomių paradoksų. Pavyzdžiui, nuo metų pradžios keleriopai išaugusios būsto nuomos kainos didina spaudimą žmonėms įsigyti nuosavą būstą, tačiau išaugęs netikrumas, kritęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis, aukštos būsto kainos ir maža pasiūla pirminėje rinkoje šį srautą, tikėtina, nukreipia į nenaujo būsto segmentą.
Tačiau, kaip pastebi Š. Tarutis, nemažas atotrūkis tarp energiškai neefektyvių senos statybos būstų ir energiškai efektyvių naujų būstų, galintis sudaryti iki 50 proc. mėnesinių buto eksploatacijos išlaidų skirtumą ir šiek tiek sumažėjusios naujų būstų kainos ilgainiui turėtų pirkėjus paskatinti grįžti į pirminę rinką.
„Dėl išaugusios nenaujo būsto paklausos, natūralu, kad pakilo ir jo kainos. Kartais nenaujas būstas, nors ir įrengtas, kainuoja tiek pat, kiek naujai pastatytas. Iš kitos pusės, imant paskolą, jos sąlygos bus tokios pačios, kaip ir perkant naują būstą. Nors ekspertais beveik vienbalsiai tvirtina, kad infliacijos pikas – jau praeityje, dabar prasideda sudėtingiausias laikotarpius, kai visi laukia išaugusių šildymo sąskaitų, apie kurias daug kalbama. Po kurio laiko į rinkas turėtų sugrįžti racionalumas ir didesnis optimizmas“, – kalba „Citus“ ekspertas.
Antras ryškus išskirtinumas dabartinėje rinkoje yra būsto pirkėjų segmentacija. Š. Taručio vertinimu, ekonominiam neapibrėžtumui atsparesnis segmentas aktyviai investuoja į antrą būstą, būstą poilsiui arba nuomai, nes laisvų pinigų kiekis rinkoje – vis dar rekordiškai didelis.
„Pastebime, kad kai kuriuose segmentuose investuotojai atsitraukė dėl augančių paskolų palūkanų ir neaiškios ekonominės situacijos. Tačiau tie žmonės, kurie gali nekilnojamąjį turtą pirkti nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis, neatsisako planų, ypač, jei tai – ne pirmas jų būstas. Pardavimai mūsų valdomame projekte „Nemunas by CITUS“ Druskininkuose sudaro daugiau nei pusę visų pardavimų ir lenkia projektus Vilniuje ir Kaune kartu sudėjus. Tai puikiai iliustruoja šią tendenciją. Iš kitos pusės, didelė dalis šio projekto klientų yra verslininkai, verslų savininkai, o Statistikos departamento duomenys net ir skirtinguose ekonomikos segmentuose rodo daugiau verslo optimizmo nei jo demonstruoja paprasti vartotojai. Kol kas verslas yra nusiteikęs pozityviai, todėl investuoja ir į veiklą, nestabdo planų, o tai, neabejoju, rodo, kad ekonomikos sulėtėjimas nebus ilgalaikis“, – apibendrina „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.
Trečiasis ketvirtis „Citus“ valdomuose projektuose pardavimų prasme buvo sėkmingiausias: rugsėjį Vilniuje ir Kaune užfiksuoti 22 sandoriai, o per visą ketvirtį – 101 (iš jų 19 – Vilniuje, 21 – Kaune ir 61 – Druskininkuose). Per pirmus tris šių metų mėnesius „Citus“ valdomuose projektuose rezervuoti 77, antrą ketvirtį – 68 nauji būstai.
Kaune pirminė rinka rugsėjį buvo labai pasyvi, nors pastaruosius trejus metus rugsėjį visada stebimas aktyvumo sumažėjimas: per mėnesį naujus šeimininkus laikinojoje sostinėje surado 36 nauji būstai (butai ir kotedžai), o nuo liepos – 153. Praėjusio mėnesio pabaigoje kauniečiai galėjo rinktis iš 1 272 būstų: 1 152 butų ir 120 kotedžų arba 549 ekonominės, 521 vidutinės ir 202 prestižinės klasės būstų.
Grafikas nr. 4: Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2022 m. („Citus“ duom.)
Per tris mėnesius pasiūla Kaune faktiškai nepasikeitė: birželio gale ji siekė 1 277 vnt.
Gal todėl ir kaina antrajame pagal dydį Lietuvos mieste mažėti nelinkusi: vidutinė pasiūloje esančių naujų butų kaina paaugo 1,6 proc., nuo 2 248 iki 2 284 Eur/kv. m, o naujų kotedžų – apie 1,2 proc., nuo 1 788 iki 1 809 Eur/kv. m. Per ketvirtį naujų butų kainos Kaune paaugo nežymiai – nuo 2 186 iki 2 284 Eur/kv. m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Pieno žvaigždės“ išmokės 6,3 mln. eurų dividendų1
Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“, praėjusiais metais uždirbusi 13,3 mln. eurų audituoto grynojo pelno, šiemet dividendams skiria 6,3 mln. eurų, arba 0,14 euro akcijai. ...
-
„Rokiškio sūris“ dividendams vėl skyrė 5,25 mln. eurų
Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ dividendams šiemet kaip ir praėjusiais metais skyrė 5,25 mln. eurų – 15 centų akcijai. ...
-
Į naujos kadencijos „Baltpool“ ir „Litgrid“ valdybą išrinkti nauji nariai
Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ naujos kadencijos valdyboje dirbs keturi nauji nariai – Dainius Liulys, Mindaugas Navikas, Simona Grinevičienė ir Valdemaras Bagdonas. ...
-
Į „Amber Grid“ valdybą išrinkti trys nauji nariai
Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ naujos kadencijos valdyboje dirbs trys nauji nariai – Peteris Loofas Healthas (Peteris Lofas Helthas), Alexanderis Feindtas (Aleksanderis Feintas) ir Darius Kašauskas. ...
-
„Mini Market“ parduotuvėje kauniečiai pirmieji atranda naujus skonius5
Jau kelios savaitės Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ sėkmingai veikia nauja „Vikonda grupei“ priklausančios bendrovės „Sibena“ mažmeninių parduotuvių tinklo „Mini Market“ parduotuvė. Tai – it firmi...
-
„European Energy“ žaliojo kuro gamyklos Kretingos rajone nestatys, tęsia vietos paieškas8
Kretingos valdžiai nepritarus Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą, bendrovė sustabdė poveikio aplinkai vertinimą (PAV) Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio ka...
-
„The Insider“: per Lietuvą į Rusiją atkeliauja nepakeičiami raketų ir dronų kondensatoriai
Tantalo kondensatoriai yra nepakeičiami elektroniniai elementai. Juos galima rasti įvairaus tipo įrenginiuose, įskaitant „Korsar“ ir „Shahed“ dronus, kuriuos Rusija naudoja prieš Ukrainą. Nepaisant tarptautinių sankcijų, t...
-
VMU sako, kad pertvarka bus naudinga, bet kai kurie Seimo nariai bijo privačių akcininkų5
Seimo opozicijoje dirbančių socialdemokratų atstovui Kęstučiui Vilkauskui prognozuojant, kad Valstybinių miškų urėdiją (VMU) šių metų pabaigoje pertvarkius į akcinę bendrovę joje gali atsirasti privačių akcininkų, susijusių su m...
-
„Hegelmann transporte“ vadovas T. Jurgelevičius: į priekį mus veda veržlumas2
Dvidešimtmetį pasitikusi transporto ir logistikos bendrovė „Hegelmann transporte“ šiandien – viena transporto sektoriaus lyderių, užaugusi, pasivijusi ir aplenkusi dalį šio sektoriaus senbuvių. ...
-
„Alvora“: draudimo naudoti rusišką metalą GIPL statybose nebuvo, tad keisti detalių nėra pagrindo2
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) įpareigojus gamtinių dujų sistemos operatorę „AmberGrid“ pakeisti 123 galimai rusiškos kilmės detales Lietuvos–Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), projekto rangovė &bdqu...