Su eismo įvykiuose sumaitotais automobiliais važinėti gali būti uždrausta. Tačiau dabar tai dažniausiai galioja tik tuo atveju, jei tokios transporto priemonės savininkas pripažįstamas nukentėjusiu. Kaltininkai su savo automobiliu gali daryti, ką nori, ir į gatves išvažiuoti su nesaugia mašina.

Kompensacijos mechanizmas

Lietuvoje jau beveik dvejus metu galioja įstatymas, kurio pagrindu apskaičiuojama, ar ekonomiškai naudinga remontuoti į eismo įvykį patekusį automobilį.

Jeigu sugadinto automobilio remonto darbai sudaro daugiau kaip 75 proc. jo rinkos vertės, toks automobilis yra pripažįstamas netinkamu ne tik remontuoti, bet ir eksploatuoti – panaikinamas jo techninės apžiūros (TA) galiojimas. Sakykime, kad automobilio rinkos vertė yra 4 000 eurų. Jeigu jo remontas kainuoja daugiau kaip 3 000 eurų, laikoma, kad jį remontuoti netikslinga. Draudimo bendrovė vairuotojui, apsidraudusiam privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, išmoka automobilio rinkos vertės kompensaciją. Automobilio liekanos yra parduodamos. Tuo gali užsiimti arba pats asmuo, arba draudimo kompanija. Pardavus liekanas, iš automobilio rinkos vertės atimama už liekanas gauta pinigų suma. Sakykime, kad automobilio liekanos po avarijos įvertintos 500 eurų, taigi iš mūsų tariamų 4 000 eurų atimama pusė tūkstančio ir nukentėjusiajam išmokama 3 500 eurų suma.

Gali būti, kad žmogus nusprendžia automobilio liekanas pasilikti sau. Tokiu atveju įvertinama liekanų kaina, ji minusuojama iš automobilio rinkos vertės, o likusi suma sumokama transporto priemonės savininkui. Informacija apie tai perduodama Lietuvos techninių apžiūrų asociacijai "Transeksta", o automobiliui panaikinamas TA galiojimas. Nepaisant to, kad draudimo kompanija automobilį pripažino netinkamu eksploatuoti, jo savininkas gali jį suremontuoti, tačiau tam, kad automobilis būtų vėl užregistruotas ir galėtų dalyvauti eisme, jam teks atlikti techninę ekspertizę, kurios metu įvertinama, ar automobilis gali saugiai dalyvauti eisme.

Tvarka negalioja

Aprašyta schema galioja tiems automobiliams, kurių savininkai per eismo įvykį yra pripažįstami nukentėjusiais ir kurių remonto išlaidos yra kompensuojamos draudimo kompanijų. Kaltininkų automobiliai gali būti pažeisti taip pat arba net labiau, tačiau jų TA nėra naikinama ir nesprendžiama, ar automobilis tinkamas dalyvauti eisme, o po atlikto remonto, jei savininkas toliau nusprendžia eksploatuoti automobilį, nereikia atlikti jo techninės ekspertizės. Tai reiškia, kad eisme dalyvauja automobilis, kuris gali kelti didesnį pavojų ne tik jį vairuojančiam, bet ir visiems eismo dalyviams.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro direktoriaus pavaduotojas (LRTPDB) Tomas Rudzkis teigė, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad į eismo įvykius ne visuomet kviečiami policijos pareigūnai, kurie gali įvertinti avarijoje dalyvavusių transporto priemonių būklę. "Jeigu eismo įvykio metu nėra sužeistųjų ar žuvusiųjų, o dėl jo aplinkybių vairuotojai sutaria, policijos pareigūnai nėra kviečiami", – teigė pašnekovas.

Jeigu į eismo įvykį patenka kasko draudimu drausta transporto priemonė, apie tai, kokių sugadinimų atsirado, žino tik draudimo kompanija, savininkas ir automobilį remontavę meistrai. "Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklės yra apibrėžtos, žalos apskaičiavimo tvarka patvirtinta Vyriausybės, o kasko draudimo sutartis yra pasirašoma laisvo susitarimo pagrindu", – skirtumus įvardijo T.Rudzkis.