Kaip, bėgant metams, keitėsi laida ir jos koncepcija? Ar keliai, mašinos ir žmonės išliko svarbiausiomis ašimis?

Palyginti su kitomis tuometės Sąjungos respublikomis, mūsų keliai buvo labai geri. Automobilių parkas taip pat augo. „Aštuntukai“ turguje kainavo 16 tūkst. rublių. Tai buvo baisūs pinigai. Nepaisant to, žmonės buvo verslūs, ir automobilių nuolat daugėjo. Taip pat daugėjo ir spekuliantų, kurie pardavinėjo iš kažkur atvežtus naujus automobilius. Taigi plėtėsi ir privačių automobilių parkas, ir valdiško transporto. Sakau, kad mums svarbiausi žmonės – jie ir kelius tvarko, ir automobilius vairuoja.

Laida dėkinga ir geografiškai – čia nuolat keičiasi orai, turime keturis metų laikus.

Taip. Visuomet, kai nuvažiuoju kur nors, kur nėra išreikštų keturių metų laikų, galvoju, kaip smagu Lietuvoje. Vairuotojams, žinoma, tai ne visuomet patinka: kai šviečia saulė, skundžiamės, kad per karšta; kai pusto – kad per slidu. Bet nieko negalime pakeisti, todėl reikia prisitaikyti. Dėl to savo laidose sakome, kad rudenį reikia susitvarkyti žibintus, pasikeisti skysčius, išsivalyti stiklus, pasitikrinti padangų slėgį, stabdžius... Tai padarius, nebus baisus oras. Dažnai reportažai būna sezoniniai – nors ir kalbėjome apie tai praėjusiais metais, šiemet vėl reikia parodyti. Važinėju nuo 1983-ųjų, bet kiekvienas sezonas man yra kaip naujas, kaip einant į pirmą klasę – pirmas ruduo, žiema, plikledis... Žmonės neįvertina savo galimybių, meistriškumo – tuomet prasideda avarijos.

Turime kraupią avarijų statistiką Lietuvoje, čia siautėja „kelių ereliai“, įvyksta daug nelaimių keliuose. Mūsų visuomenė yra tokia, kurią reikia nuolat mokyti ir šviesti?

Manau, kad taip. Nurodinėjantis mokymas nelabai veikia, todėl ieškome formų viską pasakyti kitaip. Stengiamės kalbinti garsius žmones, lenktynininkus ar eismo specialistus, kurie pasako, kaip daryti geriau. Tai lyg ir nemokom, bet prašome žiūrovų, kad būtų atsargesni kelyje.

Dėl eismo nelaimių kaltas ir mūsų mentalitetas, blogas požiūris į vairavimą. Išvažiuoji į užsienį ir, atrodo, viskas pasikeičia. Net į Lenkiją įvažiavus pajunti, kad ten eismas daug ramesnis. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad situacija Lietuvoje gerėja – nepaisant visų nelaimių, ramybės keliuose vis daugiau.

Kurioje šalyje jums vairuoti maloniausia?

Kai atvažiuoji į kitą aplinką, prie jos prisitaikai. Man patinka „paspausti iki dugno“ Vokietijoje, mėgstu vairuoti Italijoje, taip pat – Austrijoje. Pastarojoje šalyje netoleruojami greičio viršijimai – jei ženklas rodo, kad reikia važiuoti 90 km per valandą greičiu, tokiu geriau ir važiuok. Nesvarbu, ar automobilis yra pagamintas 1991-aisiais, ar 2016-aisiais, visi važiuoja 90 km per valandą greičiu. Ženklai pastatyti tam, kad valdytų eismą, o ne kad juos ignoruotum.