- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies keliuose sumažėjo vadinamųjų juodųjų dėmių. Tačiau per pastaruosius ketverius metus tose vietose vis tiek žuvo dvylika žmonių. O ekonominė žala siekia milijonus eurų.
Kaip atsiranda juodosios dėmės ir kaip jas išnaikinti, papasakojo Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.
– Kas tos „juodosios dėmės“ keliuose?
– „Juodosios dėmės“ – vietos, kuriose per ketverius metus įvyksta keturi ir daugiau eismo įvykių, kuriuose nukenčia eismo dalyviai.
– Kiek tokių yra Lietuvoje?
– Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra užfiksuotos 33.
– Daugiausia jų būna ten, kur didžiausia koncentracija žmonių?
– Tam tikros tendencijos yra, kur vyksta intensyviausias eismas. Šiais metais pastebime tokias tendencijas, kad „juodosios dėmės“ yra arčiau miestų gyvenamųjų teritorijų. Pernai turėjome daugiau šalia Kauno miesto, o dabar juodų dėmių pasiskirstymas Lietuvoje platesnis. Yra ties Vilniumi, Kaunu, Klaipėda, Šiauliais, Panevėžiu.
– Kiek žmonių žuvo, kiek nukentėjo per pastaruosius ketverius metus tose vietose?
– Įvyko 158 eismo įvykiai, nukentėjo 208 eismo dalyviai, iš jų dvylika žuvo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar jums pavyko paskaičiuoti ekonominę žalą, atsiradusią dėl eismo įvykių?
– Ekonominė žala dėl sužeistų ir žuvusių žmonių siekia 10 mln. eurų.
– Kokios dažniausios avarijų priežastys „juodosiose dėmėse“?
– Priežastys tendencingai išlieka tos pačios – pavojingi posūkiai į kairę, pėsčiųjų ar dviratininkų kliudymai. Nemažai įvykių vyksta ir dėl girtų eismo dalyvių.
– Ką reikėtų daryti, kad Lietuvos keliuose „juodųjų dėmių“ nebeliktų?
– Eismo dalyviams reikėtų laikytis Kelių eismo taisyklių. Suprasti, kad sukant į kairę reikia įvertinti visas sąlygas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad ir užmiesčio keliuose gali pasitaikyti pėsčiųjų ir dviratininkų.
Ekonominė žala dėl sužeistų ir žuvusių žmonių siekia 10 mln. eurų.
– Vairuotojai klausia, kodėl nėra tvarkomos tos sankryžos?
– Analizuojame „juodąsias dėmes“ daugiau nei penkiolika metų. Tikrai buvo metų, kuomet turėjome po keletą šimtų „juodųjų dėmių“. Skaičiaus mažėjimas atspindi tai, kad vietos yra tvarkomos. Tam tikrose teritorijose jau nesusidaro eismo įvykiai.
Pernai turėjome 38 „juodąsias dėmes“, šiais metais turime 33. Džiaugiamės tuo, kad bendra avaringumo tendencija per metus ženkliai nepakito, tačiau „juodų dėmių“ skaičius sumažėjo.
– Kas pasikeitė tose vietose, kur anksčiau buvo „juodosios dėmės“, o dabar nebėra?
– Kiekvienais metais mūsų institucija parengia ir nustato, kokias priemones, trumpalaikes ir ilgalaikes, reikia įgyvendinti. Trumpalaikės priemonės – greitai įdiegiamos priemonės, pavyzdžiui, kelio ženklinimo keitimas, eismo organizavimo keitimas, šviesoforų darbo ciklų peržiūrėjimas. Ilgosios priemonės – projektavimas, sankryžų rekonstrukcija, sankryžų tipo keitimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiaulių technologijų mokymo centras ieško naujo vadovo
Šiaulių technologijų mokymo centras (ŠTMC) ieško naujo vadovo, penktadienį pranešė Švietimo ministerija. ...
-
Lietus pajūryje atostogų ir nuotaikos negadina: meldžiausi dėl oro, bet nepadėjo1
Pajūryje pastoviai lyja. Tikėtina, kad ir visą savaitę lis. Prognozės rodo, kad permainų – daug: lietus, vėjas – gūsingas ir galingas. Ar įmanomos atostogos prie jūros lyjant? ...
-
Konservatorius siūlo LRT finansavimą sieti su BVP augimu, lėšas už akcizus skirti gynybai4
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamus asignavimus iš valstybės biudžeto susieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, o d...
-
V. Rupšys apie sklandančias kalbas: tai ne tik naivu, bet ir nusikalstama7
Jeigu ne nuoseklus, kasdienis kariuomenės darbas, stiprinant santykius su Vokietijos Bundesveru, net nebūtų kalbos apie sąjungininkų brigados dislokavimą Lietuvoje, sako kadenciją baigiantis kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rup&scaro...
-
Iš Lietuvos zoologijos sodo iškeliavo net 200 gyvūnų5
Gegužės 31 d. iš Lietuvos zoologijos sodo į natūralias buveines buvo paleista net 200 saugomų niūraspalvių auksavabalių, kurie buvo išveisti tęsiant su Lietuvos gamtos fondu vykdyto projekto „Ekologinio tinklo nuo brandžių medži...
-
Bus atidaryta rekonstruota dviračių ir pėsčiųjų tako dalis nuo Smiltynės iki Juodkrantės
Susisiekimo ministerija praneša, kad Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcija vyksta sparčiau nei tikėtasi. Dalis tako, nuo Smiltynės iki Juodkrantės bei jos pliažų, eismui bus atidaryta jau šį savaitgalį, lik...
-
Žmonių dėmesį patraukė kariai antrojoje Melnragėje9
Penktadienį Antrosios Melnragės paplūdimyje apstu ne tik klaipėdiečių, bet ir karių. Čia vyksta Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ organizuotas tarptautinis sporto ...
-
IX forto direktorius: atmintis apie tremtį leido suprasti, su kuo susidūrėme Ukrainoje
Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis sako, kad atmintis apie lietuvių tremtis leido geriau suprasti, su kuo susidūrėme karo Ukrainoje pradžioje. ...
-
Tremtinys A. Simonaitis: lietuviai yra ori ir valinga tauta5
Minint Gedulo ir vilties dieną, tremtinys, politinis kalinys Algimantas Simonaitis sako, kad lietuviai yra ori ir valinga tauta, kur tūkstančiai šeimų patyrė tremties siaubią. ...
-
Darželinukai Prezidentūros kiemelyje sportavo kartu su olimpiniais čempionais1
Prezidentūros kiemelyje vykusiame Olimpiniame piknike dieną sportiškai leido ir mažieji kauniečiai. ...