Lietuvos buriuotojai rytoj Klaipėdoje pradės kelionę aplink pasaulį, per kurią įveiks beveik 70 tūkst. km. Jachtą "Ambersail" į devynių mėnesių kelionę išves kaunietis buriuotojas Saulius Pajarskas.

Laivą perrinko ir patobulino

Kai dauguma Lietuvos gyventojų vėlyvą sekmadienio vakarą patogiai ir šiltai leis paskutines savaitgalio valandas namuose, dvylika Lietuvos buriuotojų Klaipėdos uoste pakels jachtos "Ambersail" bures ir pradės "Tūkstantmečio odisėjos" kelionę aplink pasaulį. Laivas iš devynių mėnesių odisėjos grįš tik kitų metų liepos 6-ąją, kai šalyje bus minima viena svarbiausių datų – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis.

Daugelis kelionėje dalyvausiančių buriuotojų yra savo jėgas išbandę dalyvaudami įvairiuose plaukimuose bei varžybose, kai kurie laivo įgulos nariai aplink pasaulį plauks antrą kartą. Kelionėje, simboliškai pavadintoje "Tūkstantmečio odisėja", kurioje bus vienuolika etapų, iš viso dalyvaus 120 Lietuvos buriuotojų. Beveik pusė jų – kauniečiai.  Penkių etapų kapitonai taip pat bus Kauno atstovai. Pirmojo etapo kapitonas, žinomas buriuotojas S.Pajarskas, tvirtina, kad pirmasis ir vienas sunkiausių etapų – parengti laivą kelionei – jau įveiktas.

"Jachta patikrinta, smulkūs defektai pašalinti. Teko visą laivą išrinkti ir vėl surinkti. Jachtoje bus beveik viskas, ko reikia kelionėje: atsarginės burės, virvių, įrankių laivo gedimams taisyti, specialių medžiagų, reikalingų jachtai klijuoti, jei ši netyčia plaukiant būtų pažeista", –  vardijo S.Pajarskas.

Vienu svarbiausių dalykų kelionėje bus gėlas vanduo, todėl laive esančios talpyklos užpildytos 700 l vandens. Tačiau, aiškino S.Pajarskas, šis vanduo bus naudojamas tik esant ekstremalioms situacijoms. Visą įgulai reikalingą gėlą vandenį ruoš jachtoje pastatytas gėlinimo aparatas, sūrų jūros vandenį paversiantis geriamuoju.
Laivo viduje perstatytas net tualetas, anksčiau stovėjęs laivo viduryje, atviroje, visiems matomoje vietoje. Dabar jis – uždengtoje dušo kabinoje.

Pateks į ciklonų karalystę

Išplaukusi iš Klaipėdos S.Pajarsko įgula po kelių dienų stabtelės Vokietijoje, Kylyje, kur susitiks su vietos lietuvių bendruomene ir paskutinį kartą apžiūrės, ar jachta visiškai parengta tolimai kelionei. Toliau bus plaukiama Kylio kanalu iki pat Šiaurės jūros, apiplaukiant Daniją, kad būtų išvengta gausybės laivų Baltijos ir Šiaurės jūrų kryžkelėje. Antrasis sustojimas numatytas Didžiojoje Britanijoje, South Hamptone, o toliau – Atlanto vandenynas. Čia jachtos įgulos laukia pirmasis išbandymas, nes būtent šioje vandenyno vietoje tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos formuojasi dauguma ciklonų, į Europą atnešančių ne tik niūrius rudens orus, bet ir uraganus, panašius į prieš keletą metų Lietuvoje siautusį Anatolijų.

"Ten ciklonų karalystė. Remiantis daugiamete orų statistika, šiuo metų laiku per mėnesį 20 dienų ten karaliauja ciklonai, siaučia audros ir tik dešimt dienų būna ramios. Tačiau audrų nebijome, nes laivas geras ir audroms pritaikytas, – ramiai dėstė S.Pajarskas. – Aišku, bus diskomforto. Laivo viduje per audras būti neįmanoma, permirksime kiaurai, išsidžiovinti drabužių nebus kur."

Laive įrengta šiuolaikinė navigacinė įranga, kuria galima paskelbti apie nelaimę, be to, buriuotojai turės specialius neperšlampamus kostiumus, kuriais vilkint, įvykus nelaimei, lediniame vandenyje galima išbūti keletą valandų.

Geresni orai buriuotojų lauks tik ties Portugalija. Pirmąjį etapą po trijų savaičių plaukimo S.Pajarsko įgula baigs Las Palmo kurorte Kanaruose. Čia kita lietuvių įgula toliau tęs kelionę į pietus Afrikos link, o vėliau pasuks Australijos kryptimi.

Iššūkių užteks visiems

S.Pajarskas neabejoja, kad iššūkių ir valios išbandymo užteks visiems 120 buriuotojų. Prieš pasiekiant lietuvių bendruomenes visuose pasaulio žemynuose teks įveikti audringiausias vandenynų vietas. Tačiau didžiausi pavojai – ne audros, o galimi jachtos gedimai.

"Plauksime netoli kranto ir galėsime išsikviesti pagalbą ar nudreifuoti iki sausumos, tačiau kitos komandos plauks tokiuose vandenyse, kur pagalbos nesulauksi ir dvi savaites. Įkristi į vandenį Baltijos jūroje ar Atlanto vandenyne – nedidelis skirtumas. Iškritęs iš jachtos žmogus iš karto dingsta iš akiračio, jį pamatyti taip pat sunku, kaip rasti adatą šieno kupetoje", – žino buriuotojas.

Kolegos mintims pritarė ir vienas garsiausių Lietuvos buriuotojų, kaunietis Raimondas Šiugždinis, dar vieno etapo kapitonas.

"Sunkiausi bus ilgiausi etapai ir tie, kai artimiausia žemė bus už dviejų tūkstančių metrų – tiek metrų bus iki dugno. Tuomet buriuotojai galės pasikliauti tik savimi", – tvirtino R.Šiugždinis.

Plauks visą kelionę

Vienintelis iš visų buriuotojų visus devynis mėnesius kelionėje praleis kaunietis Linas Ivanauskas. Vyras prieš šešiolika metų yra plaukęs aplink pasaulį su jachtos "Lietuva" įgula. Aną plaukimą buriuotojas vadina rizikingesniu, tačiau mano, kad pavojų ir šioje kelionėje netrūks.

"Šį kartą plauksime į kitą pusę nei su "Lietuva". Tuomet keliavome iš Amerikos per Australiją, o dabar maršrutas driekiasi šalia Afrikos, ją apiplaukiant ir pasukant Australijos link. Su "Lietuva" plaukdami saugojomės ir vengėme vėjuotų vietų, dabar  nori nenori teks išbandyti vėją ir didesnį greitį", – sakė L.Ivanauskas.
Šiam buriuotojui paskirtos bocmano pareigos. Jis kelionėje turės prižiūrėti laivą ir jo įrangą.

Laive komforto nebus

Jachta "Ambersail" sporto pasaulyje yra žinoma "Volvo 60" pavadinimu. Ji pastatyta prieš šešerius metus specialiai lenktynėms aplink pasaulį "Volvo Ocean Race", todėl įrengta taip, kad išvystytų kuo didesnį greitį atsisakant papildomo svorio, kartu ir komforto. Jachta, esant palankiam vėjui, gali įsibėgėti iki 60 km per val. Net ir sportinių jachtų pasaulyje tai – milžiniškas greitis.

Išvedus paraleles šį laivą galima palyginti su automobilių sporte naudojamu ralio automobiliu – šio tipo jachtos plaukia esant bet kokioms oro sąlygoms. Laivas pritaikytas plaukti pavėjui, jo galinė dalis yra plokščia, kad geriau slystų vandeniu ir išvystytų didesnį greitį.

Apie patogumus keliautojams jachtoje teks pamiršti. Buriuotojams teks ilsėtis ne ant minkštų gultų, bet hamakuose.

"Tokiuose laivuose nėra jokio komforto, jie rengiami lenktynėms, todėl atsisakoma viso nereikalingo svorio. Net varžtai laive išlenda vos per milimetrą nuo veržlės. Miegoti siaučiant audrai taip pat bus kančia. Tai panašu į nuolatinį važinėjimą miegmaišyje pirmyn atgal. Ne ką mažesniu išbandymu per štormą taps kelionė į tualetą. Atrodo, teks mažiau valgyti", – šyptelėjo S.Pajarskas.

Pagrindinis maistas – makaronai

Po plaukimo aplink pasaulį daugelis buriuotojų tikriausiai ilgai negalės pažvelgti į makaronus, pagardintus konservuotu maistu. Šie patiekalai taps pagrindiniu buriuotojų maistu.

"Laive nebus, kaip kepti kepsnių, nes maistas turi būti greitai paruošiamas. Kiaušinių užteks, kol plauksime šaltuose vandenyse, vėliau juos laikyti laive taptų beprasmiška. Šaldytuvą turime, bet juo stengsimės naudotis kuo mažiau – reikės taupyti energiją",  – aiškino S.Pajarskas.

Prieš kelionę maistas jachtoje buvo suskirstytas į dvi rūšis: skirtą kasdien valgyti ir sausus davinius, kuriais galima būtų misti susiklosčius ypatingai situacijai. Pastarojo buriuotojams dovanojo Karinis jūrų laivynas.

Pykčio ir barnių neišvengs

Be kelionės nepatogumų, buriuotojams teks pajusti ir psichologinį diskomfortą. Seni buriuotojai iš patirties žino, kad, išbuvus laive ilgesnį laiką, pykčių išvengti neįmanoma, todėl tenka arba išsirėkti, arba pyktį užgniaužti savyje.

"Neišeis nesipykti, tikrai bus trintis. Plaukiant vienoje komandoje nematai nieko – tik laivą, jūrą ir savo komandą. Galiausiai pradeda erzinti net smulkmenos, pavyzdžiui, pykčio priežastimi gali tapti per sparčiai nykstančios tualetinio popieriaus atsargos. Jūroje tokios smulkmenos tampa svarbiais dalykais. Vieniems pyktį pavyksta suvaldyti, kiti jį išlieja", – pasakojo S.Pajarskas.

Jo teigimu, ne visos buriuotojų šeimos žinią apie kelionę aplink pasaulį sutiko palankiai, tačiau daugelio žmonos yra susitaikiusios su savo vyrų klajoklišku gyvenimo būdu.

"Šeima, sužinojusi, kad plauksiu, neplojo iš laimės rankomis, tačiau didelio pasipriešinimo taip pat nebuvo. Mano žmona kitų buriuotojų žmonoms yra pasakiusi: merginos, neverskite vyrų rinktis – buriavimas ar jūs, nes neturite jokių šansų", – juokėsi S.Pajarskas.

"Visi šeimoje pripratę prie mano kelionių, nors gal tik man taip atrodo? Kiekvienas brangina savo artimą žmogų, todėl aišku, kad šeima jaudinasi", – S.Pajarskui pritarė L.Ivanauskas.