- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per devynis šių metų mėnesius draudimo įmonės uždirbo 89,8 mln. litų neaudituoto pelno, t y. 6,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Investicinės veiklos pelnas sumenko beveik triskart, tačiau draudimo įmonės padidino draudimo veiklos efektyvumą.
Gyvybės draudimo įmonės šiemet uždirbo 25,5 mln. litų pelno, t. y. pelnas sumažėjo 18,3 proc., palyginti su pernai metų devynių mėnesių rezultatu, o ne gyvybės draudimo įmonės gavo 64,3 mln. litų pelno - 1 proc. mažiau.
Draudimo įmonių investicinė veikla - konservatyvi
Lietuvoje registruotos draudimo įmonės vykdo gana konservatyvią investavimo politiką. Labiausiai pasaulinės finansų krizės paliestos investicijų rūšys - nuosavybės vertybiniai popieriai - sudaro tik 3,3 proc. viso draudimo įmonių investicinio portfelio, išskyrus investicijas, kai investavimo rizika tenka draudėjui.
Draudimo įmonės mažai investuoja į sudėtingesnius finansinius instrumentus, dėl kurių galėtų kilti rizika patirti didesnių nuostolių (pvz., hipotekinės obligacijos sudaro tik 0,6 proc. investicinio portfelio). Didžiąją draudimo įmonių investicinio portfelio dalį tradiciškai sudaro investicijos į įvairių valstybių vyriausybių vertybinius popierius (62 proc.), įmonių obligacijas, įtrauktas į prekybą reguliuojamose rinkose, (14,2 proc.) ir terminuotus indėlius bankuose (8,8 proc.).
„Draudikai privalo derinti turtą ir įsipareigojimus valiutos ir laikotarpio atžvilgiu, todėl gali laikyti vertybinius popierius iki jų termino pabaigos bei nėra priversti juos parduoti nukritus investicijų vertei rinkose. Dėl šios priežasties bei dėl konservatyvios investavimo politikos didelių nuostolių iš investicinės veiklos draudimo įmonės nepatyrė", - teigia Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos Informacijos analizės skyriaus vedėjas Ramūnas Baravykas.
Gyvybės draudimo įmonių investicinės veiklos pelnas šiemet sudaro 5,8 mln. litų (pernai devynių mėnesių pelnas sudarė 18,5 mln. litų), ne gyvybės draudimo įmonės uždirbo 12,1 mln. litų pelno iš investicijų (pernai atitinkamai 32,9 mln. litų).
Bendras draudimo įmonių investicinis portfelis per metus išaugo 12,6 proc. iki 2,4 mlrd. litų. Draudikų nuosavas kapitalas, skirtas nenumatytiems nuostoliams padengti, per tą patį laikotarpį padidėjo 24,5 proc. - iki 640,6 mln. litų. Draudimo įmonės turi kapitalo atsargą tam atvejui, jei jos patirtų didesnių nuostolių. Šiuo metu bendras draudimo įmonių mokumo koeficientas yra 2,3, o teisės aktuose nustatytas minimalus mokumo koeficientas - 1. Nė vienos draudimo įmonės mokumo koeficientas nėra mažesnis už 1. Su tokiais mokumo rodikliais draudimo rinka galėtų amortizuoti nuostolių už daugiau nei 300 mln. litų.
Išaugo draudimo veiklos pelnas
Bendrą galutinį draudimo įmonių veiklos rezultatą - pelną - šiemet labiau lemia pelningesnė draudimo veikla. Eliminavus investicinės veiklos rezultatus, net ir stipriai kritus populiariausios gyvybės draudimo grupės - investicinio gyvybės draudimo - pasirašytų įmokų apimčiai, gyvybės draudimo veikla netapo nuostolinga - uždirbtas 19,6 mln. litų pelnas, t. y. 58,2 proc. daugiau nei prieš metus. Tam įtakos turėjo palūkanų normų augimas, taip pat tai, kad draudimo įmonės nepatiria didesnių plėtros kaštų, kokius patirdavo veiklos pradžioje.
Ne gyvybės draudimo įmonių ne gyvybės draudimo veiklos pelnas per 2008 metų devynis mėnesius išaugo 81,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, iki 49,6 mln. litų. Sumažėjo ir nuostolingumo, ir veiklos sąnaudų rodikliai. Ne visoms draudimo įmonėms ne gyvybės draudimo veikla buvo pelninga: šešios uždirbo pelną (iš viso 63,9 mln. litų), bet penkios patyrė nuostolių (iš viso 14,3 mln. litų). Ramūno Baravyko teigimu, beveik visos draudimo grupės pelningos, tačiau transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veikla išliko nuostolinga (35,8 mln. litų nuostolių), taip pat bendra šalies ekonominė situacija daro neigiamą įtaką kreditų draudimo veiklos rezultatui (4,5 mln. litų nuostolių).
„Pagal 2008 metų trijų ketvirčių rezultatus nepalanki ekonominė situacija draudimo įmonių finansinei padėčiai reikšmingos įtakos kol kas tikrai nepadarė. Tačiau, įvertinus tai, kad spalio ir lapkričio mėnesiais akcijų kainų svyravimai tebesitęsė bei įtampa Lietuvos ūkyje auga, ketvirtas šių metų ketvirtis gali draudimo įmonėms nebebūti pelningas", - prognozuoja Draudimo priežiūros komisijos atstovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui pateiktas projektas dėl šildymo kompensacijos gavimo pateikus tik vieną prašymą1
Antradienį Seime pateiktas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo būtų įtvirtinta, kad kompensacijas nepasiturintiems asmenims būtu galima skirti viso šildymo sezono metu. ...
-
Ekspertų prognozė: jau šiemet gyvensime geriau29
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti mažiau nei 2 proc. Anot jos, geresnius finansinius laikus Lietuvos gyventojams prognozuoja ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Ministrės vertinimu, &scaron...
-
M. Skuodis su Vokietijos ir Japonijos kolegomis sutarė skatinti e. degalų plėtrą4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis Berlyne antradienį su Vokietijos ir Japonijos kolegomis susitarė plėsti sintetinių, arba e. degalų naudojimą. ...
-
V. Janulevičius: Lietuvos pramonės lūkesčiai gegužės mėn. pablogėjo
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pramonės lūkesčių indeksas sumažėjo nuo 49,1, buvusio balandžio mėn. iki 47,8 gegužę. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad tokį pablogėjimą nulėmė rinkimų ciklas, vis dar maži užsakym...
-
Seimas priėmė svartyti atnaujintą energetinės nepriklausomybės strategiją1
Seimui antradienį pristatyta svarbiausias energetikos bei vienas strateginių visos valstybės dokumentų – atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijos projektas. ...
-
Būsto paskolų turėtojams – gera žinia: apie 160 tūkst. žmonių galėtų pasinaudoti šiuo pasiūlymu
Jau netrukus būsto paskolų teikėjus galėsime keisti taip, kaip keičiame mobiliojo ryšio operatorius. Taip sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė. Jau ateinantį rudenį Seimą pasieks būsto refinansavimo įstatymo pata...
-
Bando suprasti, kodėl vyrai praranda savo verslumą1
Lietuvos vyrai vis labiau bijo imtis savo verslo. Tai atskleidė naujausias gyventojų verslumo tyrimas. Pagal jį, moterų baimė pradėti savo verslą sumažėjo penktadaliu, o vyrų verslumas krito daugiau nei dvigubai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi ...
-
Oro uoste pasimetė bagažas? Viskas, ką turite žinoti
Pamestas bagažas oro uostose – kasdienybė. Tai patirti turbūt teko ne vienam keliaujančiam. Ko griebtis, kur kreiptis ir kaip elgtis, jei bagažas pasimetė arba buvo apgadintas? Į šiuos klausimus LNK atsakė oro uosto atstovė Judita Tumavi...
-
Seime kelią skinasi naujas būtiniausių bankų paslaugų krepšelis1
Seime skinasi kelią projektas, kuris nuo 2025 metų sausio atpigintų valstybės reguliuojamą būtiniausių bankų paslaugų krepšelį, taip pat įpareigotų bankus aiškiai informuoti klientus apie jo privalumus. ...
-
D. Kreivys: energetikos strategijai įgyvendinti iki 2050-ųjų reikės iki 150 mlrd. eurų1
Įgyvendinti antradienį Seimui teikiamą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategiją gali prireikti iki 150 mlrd. eurų, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...